Baroko epochos papuošalai

Parašė: Perlita 19.08.2010, 21:31

Barokas gimė Italijoje XVI a. pabaigoje kaip pompastiškas Romos stilius, kurį kaip savo didybės simbolį įtvirtino katalikų bažnyčia. XVII a. viduryje šį stilių išpopuliarino Liudvikas XIV Prancūzijoje, vėliau baroko išplito po visą Europą. Manoma, kad baroko pavadinimas kilęs iš žargoninio žodžio, kuriuo portugalų jūreiviai vadino brokuotus netaisyklingos formos perlus. O XVI a. viduryje Italijoje žodis barokas tapo visko grubaus, nedailaus ir netikro sinonimu. Jau vėliau Prancūzijoje baroque įgavo naują reikšmę – suminkštintas, išplaukęs kontūras, minkšta forma, tapybiškas.

Šiam stiliui būdinga pompastika ir didybė, siluetų dinamika, šviesos ir šešėlių žaismas, dekoro gausa, sudėtingos linijos. Netgi smulkiuose papuošaluose galima pastebėti tai kas būdinga baroko architektūroje: simetrija, kompozicija paremta ritmika, išraiškingos formos, sodrūs reljefiniai ornamentai.

Daugiausia juvelyrikoje buvo naudojamas auksas, rečiau sidabras, spalvota emalė, brangakmeniai ir dideli perlai. Suklestėjus tarptautinei prekybai į Europą atveždavo smaragdus iš Brazilijos ir Kolumbijos, deimantus ir rubinus iš Indijos, turkį iš Persijos, tai skatino gaminių įvairovę. Taip pat vystėsi brangakmenių šlifavimo technika. Tarp populiariausių šlifavimo būdų buvo kabošonis, kvadratinė taisyklinga forma (table-cut), smailiaviršūnė (point-cut), rožė. Pirmas brilianto šlifavimo būdas vadinosi „Mazarini“ išrastas XVII a. viduryje.

Netaisyklingos formos perlai buvo ypač populiarūs XVI a. pagal baroko stiliaus pavadinimo kilmę. Gamtoje sutinkama netaisyklinga perlų forma skatino meistrų vaizduotę, buvo kuriamos įvairios gyvūnų, paukščių ar mitologinių būtybių figūrėlės, derinant kartu su auksu, emale ir brangakmeniais. Daugiausia tokius papuošalus nešiojo XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje.

Juvelyrinių papuošalų stiliaus pasikeitimui įtakos turėjo technikos progresas, susijęs su brangakmenių apdirbimu ir susidomėjimas augaliniais ir gėlių motyvais. Tai atsitiko tik XVII a. 20- ais metais, kai figūrinis ornamentas išnyko iš dekoro ir į madą atėjo barokinis augalinis ornamentas „cosse se pois“ - „žirnio ankštis“. Jis sukurtas Prancūzijoje ir kaip graviūra paplito po visą Europą.

Šiame Rubenso žmonos portrete matoma, kaip buvo nešiojami tokie papuošalai, kažkas panašaus tarp segės ir pakabuko, buvo prisiuvami prie suknelės. Tokie papuošalai buvo populiarūs 1620 – 1650 metais, o augalinis ornamentas išliko per visą XVII a. laikotarpį.

Nors juvelyriniuose dirbiniuose buvo naudojamas metalas ir brangakmeniai, tačiau XVII a. pradžioje pagrindinė medžiaga buvo perlai. Dažniausiai papuošalai buvo tik iš perlų: kolje, auskarai ir apyrankės. Taip pat buvo perlais puošiamos šukuosenos ir išsiuvinėjami drabužiai.
Baroko laikotarpiu juvelyriniai papuošalai buvo kuriami naudojant įvairias augalų, lapų, gėlių ir gėlių girliandų formas, vaisių, kriauklių, kaspinų ir kartušų formas, persipynusios dvigubos „s“ raidės motyvas.

Auskarų dekorui naudojama kaspinų ir kabančių lapų formos. XVII a. pabaigoje atsirado naujas auskarų tipas: papuošalai su trejais perlų pakabukais „žirando“ formos.

Ant pirštų mūvėjo žiedus su rubinais ir smaragdais, dekoruotus ir graviruotus augaliniais ornamentais, kartais ir su emale. Baroko epochoje atsirado ir žiedai su paslaptimi, kuriuos galima buvo atidaryti, o viduje buvo įvairūs portretai.

Baroko epochoje drabužiai buvo su daug drapiruočių, todėl buvo reikalingi segtukai jiems susegti. Būtent baroko laikotarpiu segės ir atėjo į madą, manoma, kad tai Liudviko XIII rūmų dama madam de Savinji jas išpopuliarino. Taip vadinama „Savinji sagė“ buvo sudaryta iš dviejų dalių: viršutinė priminė kaspiną, o apačioje tvirtinosi pakabutis. Didelės segės buvo puošiamos smaragdais, rubinais, safyrais ir perlais – puošė korsažo dekoltė ir pabrėždavo taliją. Visos baroko segės buvo griežtai simetriškos ir puošnios, dekoruotos sodrių spalvų brangakmeniais. Kita segių pusė buvo dengta emale.

Moterys rankas puošdavo įvairiomis apyrankėmis, jos buvo iš perlų arba auksinės su brangakmeniais. Apyrankės buvo nešiojamos poromis, po kelias nešiojo Olandijoje ir Flandrijoje.

Ant talijos nešiojo įvairius kosmetinius daiktus: veidrodėlius, pudrines, indelius su aromatinėmis medžiagom, medalionus. Jie gaminami buvo iš pigesnės medžiagos – sidabro, beveik nepuošti emale ir brangakmeniais, buvo tik auksuoti ir graviruoti.

Vyrai XVII a. daugiausia puošdavosi žiedais, brangakmenių sagomis, sagtimis ir pentinais. Garsiausi ir talentingiausi meistrai susikoncentravo ordinų kūrime. Būtent baroke ir išpopuliarėjo juos nešioti. Patys žymiausi to laikotarpio ordinai, tai Keliaraiščio ordinas Anglijoje, Auksinės Vilnos ordinas Ispanijoje ir Šventosios Dvasios Prancūzijoje.

Medžiaga iš www.diary.ru

* Platinti bei kitaip publikuoti autorių nuotraukas bei kitą medžiagą be raštiško administracijos sutikimo griežtai draudžiama!

Komentarai

raimonda252 @ 20.07.2016, 08:34

Tikrai įdomus straipsnis. Mane ypač žavi baroko stiliaus papuošalai, nors neslėpsiu žiedai nuvylė. Kiti papuošalai išties įspūdingi. Likau sužavėta perlais ir jų nesimetriškumu, bei kaip juos taip išpuošdavo. Šiais laikais tokių papuošalų nerasi. Visi renkasi paprastesnius, sidabrinius papuošalus. Auksiniai papuošalai tapo jau nebe tokie populiarūs kai prieš tai buvo, nors jų grožis nepasikeitė kaip pavyzdžiui http://www.premiere.lt papuošalai. Jie man vieni iš gražiausių. Tačiau dabartinė karta renkasi kiek kitokio pobūdžio aksesuarus. Gaila, kad toks grožis vysta ir su laiku jis bus tik atsiminimas kaip ir šie baroko epochos papuošalai.

Reklama

Apklausos

Kas iš brangiųjų metalų labiausiai patinka?

Foto konkursas

Arūna

Savaitės nuotrauka

zapkė

Ugnia

Naujienlaiškis

norite visada naujienas sužinoti pirmas?

Klubo statistika

  • Registruotų narių: 21,190
  • Temų forume: 3,061
  • Straipsnių portale: 553
  • Pranešimų forume: 390,493
  • Šiuo metu forume: 1
  • Prekių galerijoje: 8,292
  • Pardavėjų galerijoje: 1,522