Kvepalų istorija I dalis

Parašė: pusis 05.10.2010, 19:52

Kvepalų istorija: kvepalai antikos laikais

Parfumerija jau seniai tapo neatskiriama žmonijos palydove. Kvapiosios medžiagos buvo plačiai vartojamos šventyklose ir ritualinėse apeigose.Jas naudoti buvo nevengiama ir estetiniais tikslais. Kvepalams buvo priskiriamos ir gydomosios savybės.

Pavadinimas „perfume“ yra kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „per dūmus“.

Dvigubas stiklo indas balzamui, rytinis Viduržiemio jūros pakraštys,
II-IV amžius

Keraminis indas iš Aleksandrijos, IV a. pr. Kr. pabaiga-III a. pr. Kr. pradžia

Buteliukas kvepalams iš Aleksandrijos, padarytas iš pilkojo molio, vaizduojantis negro galvą. Viršugalvyje skylė, pro kurią ištekėdavo kvepalai. IV a. pr. Kr. pabaiga-III a. pr. Kr. pradžia

Indas antakių tušui iš pilkojo molio, vaizduojantis arklį, Urartu, Senovės Rytai, IX-VII a. pr. Kr.

Senovės Egipte kvapiosios medžiagos buvo nepaprastai svarbios: tuo metu žinomas smilkymas ir tepalų bei balzamų vartojimas. Smilkoma buvo labai paprastai: ant šilumos šaltinio padėdavo medžio, prieskonių ar sakų ir laikydavo tol, kol pasklisdavo kvapas. Smilkymas labai greit paplito šventovėse, kur pamažu įvairias neapdorotas medžiagas pakeitė vis sudėtingesni ruošiniai. Tai rodo hieroglifais parašyti receptai, rasti Edfu mieste ar Filė saloje. Smilkymui egiptiečiai naudodavo dviejų rūšių indus: metalinį puodelį su žarijomis ir smilkyklę. Kvapieji aliejai ir tepalai buvo naudojami kosmetikai arba gydymui.

Puodas tepalams, Egiptas, apie 1500 m. pr. Kr.

Kvapiosioms medžiagoms iš gėlių ar dervų gauti vartojami riebūs produktai: augalinis aliejus ir gyvulių taukai, pridėdavo dažų ir gydomųjų medžiagų. Tepalus laikydavo alebastrinėse vazose arba puodeliuose. Pasitaikydavo mažų flakonų iš fajanso, akmes ir terakotos, daugiausia vaizduojančių gyvulius, o vėliau pasirodė stikliniai flakonai: ąsočiai, vazos ir taurės. Kvapiosios medžiagos buvo vartojamos per religines šventes: kiekvienos celebracijos metu turėjo būti vartojami tik jai skirti smilkalai. Juos visada gamindavo dvasiškiai, tačiau vartodavo daugybė žmonių – ir ne visada pagal paskirtį. Moterys naudojo kvapiuosius aliejus ir tepalus kūno priežiūrai ar atjaunėjimui, o taip pat meilės ritualų metu.

Mėlyno stiklo amfora, finikiečių menas, apie 700 m. pr. Kr.

Graikija. Tęsdami egiptiečių kvepalų naudojimo tradicijas, graikai praturtino kvapiųjų medžiagų gamą. Jie siūlė jas vartoti ne tik per bažnytines apeigas: laikyta geru įpročiu išsimaudžius vonioje, prieš ir po valgymo, ištrinti kūną aliejais ir kvepalais. Manyta, kad tai - sveika ir malonu. Graikai priskyrė kvepalams dievišką galią: mirusieji buvo laidojami su asmeniniais daiktais, tarp kurių būdavo ir kvepalų flakonas. Korinte gamino alebastrines vazas ir piešiniais išpuoštus ąsočius, o kvepalų flakonai tampa vis originalesni: dievybių biustai, sirenos sandalais apautos kojos...

Maži flakonai kvapiesiems aliejams, romėnų epocha, II-III amžius

Bronzinė alyvos lempa, Roma, III-IV amžius

Roma. Graikija ir Rytų šalys padarė didelę įtaką romėnams: jų gyvenime kvepalai netruko pasidaryti labai svarbūs. Kvepalai gausiai vartojami per religines šventes, laidotuvių apeigas, net dirbant kasdienius darbus. Romėnai tikėjo, kad kvepalai turi gydomųjų savybių. Vienas didžiųjų romėnų laimėjimų buvo stiklinių indų (lašiklių, pipečių flakonų kvepalams) panaudojimas.

Islamo pasaulis. Įsigalėjus krikščionybei, Vakaruose kvepalai imami mažiau vartoti. Kasdieniniame gyvenime jie tapo tuštybės sinonimu, o religinėse apeigose išnyko paprotys daiktus laidoti kartu su mirusiuoju. Tuo tarpu arabai stengėsi išlaikyti kvepalų vartojimo įpročius, plėsdami klestinčią prekybą prieskoniais, o tuo pačiu buvo išrastas distiliavimo aparatas.

Vaivorykštės spalvų maži stikliniai flakonai kvepalams, Iranas, VIII-X amžius

Stiklinis indas tepalams, šiaurės rytų Iranas, X amžius

Norėdami sužinoti, kokią vietą jų gyvenime užėmė įmantrios kvapiosios medžiagos, prisiminkime Alhambros sodus Granadoje. Mahometas sakė, kad labiausiai pasaulyje jis mylėjo „moteris, vaikus ir kvepalus“. Tačiau reikėjo sulaukti kryžiaus žygių į Šventąją žemę, kad Europa vėl pradėtų kvepintis kvepalais ir sužinotų kaip vartojamas muilas...

Šaltiniai ir literatūra:
F. Pavia, Kvepalų pasaulis. Vilnius, Meralas 1998
www.about.com, www.fashion-era.com
Iliustracijos:
F. Pavia, Kvepalų pasaulis. Vilnius, Meralas 1998
www.about.com, www.fashion-era.com

* Platinti bei kitaip publikuoti autorių nuotraukas bei kitą medžiagą be raštiško administracijos sutikimo griežtai draudžiama!

Reklama

Apklausos

Kas iš brangiųjų metalų labiausiai patinka?

Foto konkursas

Arūna

Savaitės nuotrauka

zapkė

Ugnia

Naujienlaiškis

norite visada naujienas sužinoti pirmas?

Klubo statistika

  • Registruotų narių: 21,173
  • Temų forume: 3,059
  • Straipsnių portale: 553
  • Pranešimų forume: 390,466
  • Šiuo metu forume: 0
  • Prekių galerijoje: 8,287
  • Pardavėjų galerijoje: 1,520