Prakeiktieji brangakmeniai: mitas ar realybė?

Parašė: Laumė 02.07.2010, 11:18

Deimantai yra vadinami geriausiais merginų draugais, bet daugeliu atvejų realybėje brangūs akmenys tapo jų pačiais pikčiausiai priešais. Apie brangakmenių dydį ir grožį jau rašėme
http://www.auksarankes.lt/straipsnis/idomybes/deimantai-geriausi-merginu...
http://www.auksarankes.lt/straipsnis/idomybes/ziedas-su-melynuoju-deiman...
http://www.auksarankes.lt/straipsnis/idomybes/didziausiu-pasaulio-brilia...

Gaila, bet kai kurie brangieji akmenys jų savininkams atneša nelaimes, skausmą ar net mirtį ir peržvelgę garsiausių pasaulio deimantų istorijas, nė vienos iš jų nerasime „švarios“, be kraujo praliejimo, vagysčių, bankrotų, paslaptingų dingimų ir t.t.

Šachas

Iki mūsų dienų jis išliko pirminio apdirbimo – su įrašais ant briaunų. Pirmasis įrašas datuojamas 1000 metais pagal arabiškąjį ir 1551 m. pagal krikščioniškąjį kalendorių. Ant briaunų persų kalba iškalti vardai karalių ir valdovų, taip įamžinusių savo valdymą. Žlugus Didžiajai Mogolų dinastijai, deimantas buvo išvežtas į Indiją. Ilgą laiką apie jį buvo žinoma nedaug. Galiausiai jis vėl atsidūrė Persijoje. 1829 metais, užsitęsus Rusijos ir Persijos karui Teherane, buvo nužudytas pasiuntinys, rašytojas A.S. Gribojedovas. Konfliktui užglostyti Persijos valdovas pasiuntė savo sūnų princą Mirzą į Rusiją. Šis kaip kontribuciją įteikė brangakmenį carui Nikolajui I. „Šachas“ taip patiko carui, kad šis iš karto sutiko pamiršti visus nesutarimus. Taip garsusis briliantas liko Rusijoje ir padėjo tašką karo istorijoje.

Neprilygstamasis

Šį deimantą 1984 metais Konge rado maža mergaitė, žaidusi netoli apleistos deimantų kasyklos šiukšlių krūvoje. Tol, kol jis pateko Libano pirkliams, perėjo per ne vienas rankas. Galiausiai brangakmenis atsidūrė Antverpene. Jį nupirko „De Beers“. 1988 metais nušlifuotas iki 407,48 ct, jis buvo pristatytas Kristi aukcione Londone, pavadintas „Auksiniu milžinu“, vėliau - „Neprilygstamuoju“. Už 12 milijonų dolerių deimantą nupirko Teodoras Horovitsas. Anuomet tai buvo didžiausia už vieną akmenį pasiūlyta suma. Vėliau savininkas padovanojo briliantą Vašingtono nacionaliniam istorijos muziejui. Kalbėta, kad ne be pagrindo. Po brilianto įsigijimo jo namuose pradėjo dėtis keisti dalykai.

Taylor ir Burtono Deimantas

Ričardas Burtonas ir Elizabeta Taylor vienas kitam dalijo romantiškas akimirkas, pilnas aistros, skandalų ir ... brangių deimantų. Elizabeta nuviliojo Edį Fišerį nuo Debės Reynolds, tuo poelgiu užsitraukdama visuomenės ir žurnalistų nemalonę bei aršią kritiką. Po to, kai ji sutiko Burtoną, greitai metė Fišerį. Ričardas Burtonas taip pat paliko savo žmoną Sybilę dėl Elizabetos. Ši porelė keliavo aplink pasaulį rodydama savo turtus ir prabangų gyvenimą pietaudami su karališkųjų giminių atstovais bei tuometiniu Holivudo elitu. Skamba lyg serialo siužetas? Galbūt, bet šios poros santykius vainikavo tai, kad Burtonas nupirko Taylor nuostabių deimantų, tokių kaip lašo formos La Peregrina perlas, bet nei vienas iš jų neprilygo 69 karatų Taylor-Burtono deimantui. Šis brangakmenis kainavo milijonus dolerių ir tapo mylimiausiu Elisabeth „žaisliuku“. Pats Burtonas taylor pavadino Vandenynu už gebėjimą paskandinti viską, ką jis turėjo savo gyvenime.

Kalinanas / Afrikos Žvaigždė

Didžiausias pasaulyje deimantas rastas 1905 metais ir pavadintas kasyklos savininko vardu „Cullinan“.Iš kasyklos į Keiptauno uostą jį atvežė paslėptą pašto darbuotojo žmonos kepurėje, į Londoną plukdė laivu, kuriame tikrasis deimantas kaip paprastas siuntinys buvo vežamas siuntų skyriuje, o kopija keliavo kapitono seife su didele apsauga. „Cullinanas“ – toks didelis deimantas, kad jį nušlifuoti buvo įmanoma tik suskaldžius. 1907 metais Antverpene jis buvo padalintas į dvi dideles ir 7 mažesnes dalis. Didžiosios dalys – po 530 karatų ir 317 karatų. Kriaušės formos „Cullinan 1“ bei pagalvėlės formos „Cullinan 2“ pateko į Anglijos karaliaus skeptrą bei karūną. Ten jie yra iki šiolei.

Žydroji Viltis

Gražuolis deimantas buvo pavogtas iš šventyklos Indijoje XVII a. viduryje. Manoma, kad ten jis puošė Budos statulą kaip trečioji akis. Žyniai prakeikė vagis.

Pirmoji prakeiksmo auka buvo keliautojas Tavernjė, kuris padovanojo deimantą karaliui Liudvikui XIV. Kelionėje į Rusiją Tavernjė sudraskė vilkai. Karalius Liudvikas peršlifavo deimantą. „Žydroji viltis“, svėrusi 112 ct, „sulieknėjo“ iki 67 ct, tačiau tapo stulbinamo grožio briliantu. Netrukus Liudvikas buvo nužudytas.

Ilgainiui akmuo atsidūrė pas karalienę Mariją Antuanetę. Visiems žinoma jos mirtis ant ešafoto, o grafienė Lambal, kuriai karalienė dažnai duodavo panešioti papuošalą, buvo sutrypta minios.
Po kelių dešimtmečių briliantas pasirodė Anglijoje pas karalių Jurgį IV. Netrukus karalius mirė staigia mirtimi, paslaptingomis aplinkybėmis. Briliantą aukcione įsigijo žymus Londono kolekcininkas Houpas. Briliantą jis laikė seife, niekada jo nenešiojo, mirė sulaukęs gilios senatvės.Tačiau palikuonys susipešė dėl brangakmenio, netrukus visi bankrutavo ir mirė jauni. Briliantą įsigijo pirklys, kuris pirmoje kelionėje paskendo. Visi galvojo, kad „Žydroji viltis“ taip pat. Tačiau brangakmenis atsirado viename Paryžiaus banke. Tada jį įsigijo garsus juvelyras Kartjė. Jis labai ilgai ieškojo pirkėjo. Tačiau deimantas, jau pramintas „žydruoju velniu“, kėlė paniką, niekas jo nenorėjo. Ėjo 1911 metai. Pagarsinęs visas deimanto kraupias istorijas, įstatęs briliantą į nuostabų koljė , Kartjė pardavė jį už pasakiškus pinigus milijonierei Evelinai Maklin. Šeima jį turėjo iki 1949 metų. Vienas po kito mirė vaikai, uošvė, žūdavo visi, kas tik paliesdavo „žydrąjį velnią“, tačiau Evelina net ir po vyro išprotėjimo laikėsi įsikibusi brilianto. Po jos mirties brangenybę įsigijo briliantų karalius Haris Vinstonas ir padovanojo jį nacionaliniam Smitsonovskio muziejui Vašingtone. Per tą laiką kurjeris, rūpinęsis deimanto pervežimu, žuvo.

„Žydroji viltis“ saugiai įsikūrė muziejuje. Bandymų ją pavogti buvo ne kartą. Visi bandžiusieji mirdavo neaiškiomis aplinkybėmis. Paskutinė auka 1960 metais buvo vagis, kuris pats grąžino akmenį policijai, prašydamas jį apsaugoti nuo prakeikimo, kadangi jo bendras po vagystės tą pačią naktį palindo po tramvajumi. Tačiau ir šiam nepavyko išsisukti nuo prakeiksmo. Jis mirė išprotėjęs.
Mokslininkai, susidomėję brangakmeniu, ne kartą jį tyrinėjo. Nustatė, kad nukreipus į akmenį ultravioletinius spindulius šis keletą minučių šviečia kaip įkaitinta anglis. Tai žmogų veikia neigiamai, tačiau ne mažiau žudo ir godumas.

Eugenija

Nuostabiai vaiskios žydros spalvos ovalo formos unikalus briliantas priklausė imperatorienei Jekaterinai II. Kaip meilės ir atsidavimo ženklą ji padovanojo brangakmenį savo favoritui Potiomkinui. Napoleonas Bonapartas briliantą įsigijo iš Potiomkino palikuonių ir padovanojo savo žmonai Eugenijai. Norėdamas susilaukti sūnaus, jis apipylė Eugeniją brangenybėmis. Po Napoleono pralaimėjimo brangakmenis, įstatytas į koljė, ilgaus metus klaidžiojo po Europą. Galiausiai atsirado Indijoje. Jo istorija apgaubta paslaptingais žmonių dingimais. Garsus ne tik savo praeitimi, bet ir tuo, jog retkarčiais pasirodydamas aukcionuose niekada neatskleidžia nei kas jį nuperka, nei kas pavagia. Nė viena su briliantu susijusi vagystė taip ir liko neatskleista.

Juodasis Orlovas / Brahmos Akis

Šis juodas deimantas buvo rastas Indijoje anktyvaisiais 1800 metais. Anot legendos, 195 karatų Juodasis Orlovas buvo rastas indų dievaičio šventovėje Indijoje, iš kurios akmenį pavogė indų vienuolis. Šis piktavališkas veiksmas ir davė pradžią prakeiksmui tų, kurie deimantą turės savo rankose. Pavadinimą šis deimatas gavo nuo princesės Nadios Orlovos, o juoduoju pavadintas dėl natūralios sodrios juodos spalvos. Yra žinoma, kad pats Orlovas žuvo per nelaimingą atsitikimą ar savižudybę nukritęs nuo pastato Romoje 1947 metais kaip tik po to, kai pardavė šeimos brangenybes. Dar keisčiau tai, kad vėlesnė deimanto savininkė Rusijos princesė Galicina taip pat nusižudė krisdama nuo pastato. Prieš šias savižudybes J.W.Paris, atvežęs Juodąjį Orlovą į JAV, mirė beruošdamas brangakmenį pardavimui.

Delio Purpurinis Safyras

Manoma, jog Delio Purpurinis Safyras yra trigubai prakeiktas brangakmenis, suteptas krauju ir gėda, kurie prakeiksmais krenta kiekvienam akmens savininkui. Tai tvirtina Oskaro Vaildo draugas mokslininkas Edvardas Heronas-Alenas, paskutinysis brangenybės savininkas. Šis purpurinis akmuo – tai ametistas, palikimu perduotas Londono istorijos muziejui 1943 metais. Edvardas Heronas-Alenas buvo taip susirūpinęs galingais akmens prakeiksmais, kad net buvo perduotas muziejui 7 dėžėse, kiekvienoje iš jų užkalbant atkeikimus. „Tas, kuris atvers dėžes, pirmiausia turi perskaityti perspėjimus ir tik tuomet spręsti, ką daryti su brangakmeniu. Mano patarimas – išmesti akmenį į vandenyną.“ Matyt mokslininkas žinojo, ką pataria. Anot Herono-Aleno artimųjų, į Jungtinę Karalystę Delio Purpurinis Safyras buvo atvežtas bengalų kavaleristo Kolonelio V. Ferio, kuris per apiplėšimą Indros šventykloje 1857 m. brangųjį akmenį ir pasisavino. Kolonelis ir jo sūnus labai greitai prarado savo sukauptus turtus ir susirgo daugybe ligų, o šeimos draugas nusižudė. Heronas-Alenas tapo brangakmenio savininku 1890 metais, nuo tada bėdos ir nesėkmės persekiojo jį net ir tuomet, kai šis ametistą atidavė draugams. Buvo bandoma akmenį išmesti į netoliese esančio kanalo vandenis, bet brangakmenis grįžo Edvardui atgal po trijų mėnesių. Tuomet beliko brangenybę uždaryti dėžutėse ir niekada prie jo neprisiliesti. Tai buvo atlkta 1904 metais.

Juodojo Princo Rubinas

170 karatų brangakmenis savo prakeiksmo istoriją pradėjo 1367 metais, kai Donas Pedras, Žiaurusis Kastilijos karalius, nužudė buvusįjį akmens savininką. Norėdamas pabėgti nuo priešų per Nageros mūšį Donas Pedras kaip padėką rubiną įteikė Velso princui Edvardui. Prakeiktasis brangakmenis „dalyvavo“ Aginkorto mūšyje ant Henrio V šalmo. Kai šalmas buvo suknežintas, tik tuomet Henriui V nusišypsojo sėkmė ir mūšis buvo laimėtas. Praėjus trims amžiams rubinas buvo parduotas tik už 4 svarus. Dar po trijų amžių jis pateko į Britanijos monarchų rankas ir dabar puošia karališkąją karūną.

Šaltiniai ir nuotraukos iš:
www.toptenz.net
www.jura.lt
www.danforthdiamond.com
www.blurtit.com
www.palagems.com
www.internetstones.com

* Platinti bei kitaip publikuoti autorių nuotraukas bei kitą medžiagą be raštiško administracijos sutikimo griežtai draudžiama!

Komentarai

Žiema. @ 02.07.2010, 12:40

Labai įdomus straipsnis.

laimulee @ 06.07.2010, 21:26

Labai idomus staripsnis :)
buvo verta skaityti :)

burbuliuke7 @ 12.07.2010, 07:41

koooks baisus akmuo priklauso mano pavardei :D

jc @ 26.03.2012, 02:06

Juodojo Princo Rubinas - pirmiausia vertėtų paminėti svarbų faktą, kad šis akmuo nėra rubinas. Tai iš tiesų yra raudonas Spinelis, rubinu vadinamas dėl raudonos kraujo spalvos. Jis priklausė Britų karališkai šeimai nuo to meto, kai buvo duotas Velso princui Edvardui (Juodajam Princui) 1367. Princas Edvardas (pilnas vardas Edward of Woodstock, Prince of Wales, Duke of Cornwall, Prince of Aquitaine) buvo vyriausias karaliaus Edvardo III sūnus ir karaliaus Ričardo II tėvas. Princas Edvardas (Juodasis Princas) mirė prieš savo tėvą tapdamas pirmuoju Britų tiesioginiu sosto įpėdiniu, kuris taip ir netapo karūnuotas karaliumi. Nėra tiksliai žinoma kodėl Princas Edvardas vėliau imtas vadinti "Juoduoju Princu".
Brangakmenį į tuometinę varlstybinę karūną (State Crown) įstatė karalius James I XVI pabaigoj. Brangakmenis buvo dalis karūnos iki Kromvelis respublikos. Nuvertęs karalių nuo sosto Oliveris Kromvelis išpardavė visas Karūnos brangenybes (Crown Jewels) parduodamas Juodojo Princo Rubiną už 4 svarus vienam juvelyrui. Po monarchijos atstatymo 1660 metais, karūnavus Charles II, juvelyras pardavė brangakmenį atgal Karūnos brangenybėms. Nuo to meto brangakmenis buvo įtaisytas į Valstybės Karūną (Sate Crown of George I), kuri 1838 metais dėl susidėvėjimo buvo pakeista i Imperinę Valstybės Karūną (Imperial State Crown).

Eglepauleviciene @ 06.03.2015, 11:24

labiausiai patiko deimantas Žydroji Viltis

Reklama

Apklausos

Kas iš brangiųjų metalų labiausiai patinka?

Foto konkursas

Arūna

Savaitės nuotrauka

zapkė

Ugnia

Naujienlaiškis

norite visada naujienas sužinoti pirmas?

Klubo statistika

  • Registruotų narių: 21,190
  • Temų forume: 3,061
  • Straipsnių portale: 553
  • Pranešimų forume: 390,493
  • Šiuo metu forume: 1
  • Prekių galerijoje: 8,292
  • Pardavėjų galerijoje: 1,522