Kalnų krištolas

Parašė: Perlita 29.09.2010, 21:30

Kalnų krištolas – tai stambiakristalė kvarco atmaina, susidedanti iš silicio dioksido. Kalnų krištolas bespalvis, absoliučiai skaidrus mineralas. Kalnų krištolo kristalai dažniausiai būna šešiasienių prizmių formos, labai kieti. Pavadinimas kilo iš graikų kalbos „krystallos“ - ledas. Kalnų krištolas ne tik skaidrus ir tyras, bet ir šaltas. Palaikę rankose stiklą ir kalnų krištolą galime pajusti kuris iš jų akmuo. Stiklas greit įšyla, o kalnų krištolas išlieka ilgiau vėsus. Priglaudus prie skruosto pajusime šaltą malonų dilgtelėjimą. Taip galime atskirti krištolo falsifikatus.

Nepaprastas krištolo skaidrumas, didelis kietumas, tobula kristalo forma, o nupoliruoto – ir gebėjimas švytėti visomis vaivorykštės spalvomis nuo seniausių laikų domino žmoniją. Kalnų krištolą jau naudojo mezolito laikų žmonės. Kalnų krištolas buvo žinomas ir Senovės Romoje ir Graikijoje. Senovės Romos laikais jis į rinka patekdavo iš Alpių ir buvo vadinamas „suakmenėjusių ledu“. Romos aristokratės mėgo nešiotis kalnų krištolo rutuliukus vėsinančius rankas. Japonų siuvinėtojai kalnų krištolo rutuliukais vėsino rankas, kad prakaitas nesuteptų brangių siuvinių. Rytų tautos kalnų krištolą laikė kantrybės ir tobulumo akmeniu. Tibetiečiai juo gydydavo žaizdas. Iš kalnų krištolo magijos tikslams buvo šlifuojami skrituliai. Jais gydyti pilvo bei širdies skausmai. O gėrimas iš krištolinės taurės apsaugodavo nuo dantų skausmo. Laikomos burnoje kalnų krištolas slopina troškulį. Budistai jį laikė vienu iš septynių brangakmenių. Arabų keliautojas ir mokslininkas Al Birunijus rašė, kad kalnų krištolas pats vertingiausias iš visų brangakmenių tinkančių indų gamybai. Jo vertė apibūdinama skaidrumu ir panašumu į du gyvasties pradus – orą ir vandenį, jam būdingas oro švelnumas ir vandens švarumas.

Įrodyti faktai. Tirpią kavą palaikius po krištolo piramide skoniu primena natūralią. Pigaus vyno skonis pagerėja. Vanduo įgyja gydomųjų savybių: panaudojus greičiau užgyja žaizdos, nudegimai, uždegimai po įkandimų, gerėja virškinimas. Daržovės, mėsa, žuvis, vaisiai ilgiau negenda. Pienas išlieka ilgiau šviežias, o sūris nepelija.

Naudojamas radiotecnikoje ultragarso virpėjimui išgauti. Gaminamos spektrografo prizmės, linzės. Taip pat naudojamas papuošalų, prabangos daiktų gamybai. Geriausia kalnų krištolą tinka derinti su sidabru. Kalnų krištolas naudojamas ir įvairiai magiškai atributikai gaminti.

Kalnų krištolas minimas ir Lietuvos istorijoje – Vokietijoje Drezdeno muziejuje eksponuojama karaliaus Jogailos žmonos Jadvygos krištolinė taurė auksuoto sidabro aptaisuose. O žinomas Lenkijos magas Tvardovskis naudodamas kalnų krištolo rutulį iššaukė Barboros Radvilaitės dvasią karaliui Žygimantui Augustui. Kasinėjimų metu Stakliškių lobyje rasti sidabriniai karoliai su kalnų krištolu, pakabukas su krištolu rastas tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies rūmų griuvėsius.

Krištolinės kaukolės. Didelį susidomėjimą kelią iš kalnų krištolo pagamintos indėnų majų kaukolės. Viena iš jų šiandien saugoma Londone muziejuje, o kita – Paryžiuje. Indėnai čerokiai ir dabar garbina krištolines kaukoles, kurios vadinamos kalbančiomis arba dainuojančiomis, nes jų žandikauliai gali judėti. Šios kaukolės dedamos ant altoriaus ir tikima, kad pas juos ateinąs Dievo žodis. Šiuolaikiniai kerėtojai teigia, kad šios kaukolės – tai „informacijos bankai“, nes galime išvysti atšvaitus įvairiausių šešėlių, judančių figūrėlių, išgirsti paslaptingus garsus ir net užuosti kvapus, o liečiant rankomis jausti elektrinius krūvius.

Senuose indėnų padavimuose yra legenda apie tai, kad iš viso egzistuoja 13 “Mirties deivės“ kaukolių. Jos buvo saugomos toli nuo kitos, akylai sergstint žyniams ir specialiajai sargybai. Sunku pasakyti, kaip jos išplito po pasaulį. Tačiau yra dar vienas senovinis tikėjimas – kiekviena kaukolė ieško sau šeimininko. Todėl šis daikčiukas gali dingti be pėdsakų iš vienos vietos ir atsirasti kitoje pasaulio vietoje. Pati garsiausia saugoma Londone taip vadinama Mičelo - Hedžio kaukolė. Ši kaukolė yra padaryta iš vieno kristalo luito. Ji sveria 5,307 kg ir yra maždaug 12,5 cm aukščio, 12,5 cm pločio ir 17,5 cm ilgio. Nepaisant lengvų smilkinių ir skruostikaulių anomalijų, ji yra visiškai teisingas žmogaus kaukolės prototipas. Dėl mažo kaukolės dydžio manoma, kad tai moters kaukolė. Ji buvo surasta 1924 metais dabartinio Belizo teritorijoje archeologų grupės vadovaujamos Mitčelo – Hedžeso.

1970 metais kaukolę ištyrė Hewlett-Packard labaratorijose. HP pateikė neįtikėtinus tyrimų rezultatus. Tyrėjai išsiaiškino, kad kaukolė buvo išpjauta iš kristalo prieš natūralią kristalo ašį. Mūsų dienų kristalų skulptoriai visada pjauna pagal ašį, nes kitaip kristalas subyrėtų. Taip pat nebuvo rasta nei vieno mikroskopinio įbrėžimo, kuris turėjo atsirasti dirbant su metaliniais įrankiais. Kaukolė turėjo būti išpjauta deimantu, o smulkesnės detalės išraižytos švelniu silikono smėlio ir vandens mišiniu. Bet jei kaukolė būtų pagaminta tokiu būdų, tam reikėtų 300 metų vieno žmogaus darbo. Tokios kaukolės ir šiandien pagaminti neįmanoma. Vienas HP tyrėjas pastebėjo „Šio prakeikto daikto paprasčiausiai neturėtų būti“.

Kalnų krištolas gamtoje plačiai paplitęs, tačiau nevisada juvelyrinės kokybės. Nuo senų laikų žinomos radimvietės yra Indija ir Šri Lanka. Taip pat randama Birmoje, Kenijoje, Madagaskare, Brazilijoje, JAV bei Prancūzijos Guajanoje. Kasamas Rusijoje, Ukrainoje, Kazachstane, Gruzijoje. Labai reikšmingi telkiniai yra Alpėse, Šveicarijoje, Austrijoje. Ypatingi „Marmarošo deimantai“ randami Rumunijoje, juos galima naudoti neapdirbtus. Įvairių muziejų kolekcijose saugoma daug unikalių šlifuotų kalnų krištolų. Smitsono institute, Vašingtone , yra šlifuotas 7000 ct sveriantis kalnų krištolo gabalas ir skritulys kurio skersmuo 33 cm, o svoris 48,5 kg.

Medžiaga iš http://ru.wikipedia.org, http://paslaptys.9.forumer.com, www.visokybes.com, www.katalogmineralov.ru, http://mirmineralov.ru, www.etsy.com.

* Platinti bei kitaip publikuoti autorių nuotraukas bei kitą medžiagą be raštiško administracijos sutikimo griežtai draudžiama!

Reklama

Apklausos

Kas iš brangiųjų metalų labiausiai patinka?

Foto konkursas

Arūna

Savaitės nuotrauka

zapkė

Ugnia

Naujienlaiškis

norite visada naujienas sužinoti pirmas?

Klubo statistika

  • Registruotų narių: 21,204
  • Temų forume: 3,066
  • Straipsnių portale: 553
  • Pranešimų forume: 390,513
  • Šiuo metu forume: 0
  • Prekių galerijoje: 8,300
  • Pardavėjų galerijoje: 1,523