Smaragdas

Parašė: Perlita 27.07.2010, 19:37

Smaragdas – tai mineralo berilo atmaina. Žalia spalvą akmeniui priduoda sudėtyje esantis chromas ir vanadis. Jo cheminė formulė Be3Al2(SiO3)6. Pats berilas yra skaidrus akmuo, o spalvą įgauna nuo jo sudėtyje esančių priemaišų. Be smaragdo dar žinomi šie berilai: žydras akvamarinas, auksinis heliotropas, rožinis morganitas. Smaragdas vienas iš pačių brangiausių ir didingiausių brangakmenių šalia rubinų ir deimantų. Dažnai smaragdai brangesni už deimantus. Smaragdas išvertus iš graikų kalbos reiškia žalias akmuo. Smaragdas šiek tiek minkštesnis už deimantą. Kadangi linkęs skilinėti, todėl sudėtinga jį šlifuoti, tam naudojami specialūs aliejai ir gamtinės dervos. Smaragdas jautrūs įvairiems chemikalams, negalima valyti su ultragarsu nes tampa matiniu.

Aukštos kokybės skaidrūs smaragdai retai randami, dažniausiai būna su priemaišomis ir įtrūkimais. Daugiausia smaragdų iškasama Kolumbijoje, daug Rusijoje, o taip pat Afrikoje.

Smaragdas žinomas nuo gilios senovės. Ir buvo vertinamas labiau nei deimantas. Žinoma, kad smaragdus mėgo Sabos karalienė, Kleopatra, didysis mogolas Babūras, daugelis Romos imperatorių. Antikos laikais smaragdai buvo daugiausia kasami Egipte, taip vadinamose Kleopatros kasyklose. Daug puikių smaragdų buvo atrasta Indijos maharadžų kolekcijose. Gražiausi smaragdai atrasti ispanų didžiųjų geografinių kelionių metu Pietų Amerikoje. Smaragdas paminėtas Biblijoje, tarp kitų akmenų puošusių pirmųjų žydų šventikų rūbus. Plinijus mini smaragdą, kaip akmenį gerinantį regėjimą.

Maginės ir gydomosios savybės. Su šiuo akmeniu susiję daug legendų. Katalikai mano, kad šis akmuo nukrito nuo Liuciferio galvos, kai jį išvarė iš rojaus. Iš šio akmens buvo iškalta taurė – Šventasis Gralis. Smaragdas vienas iš paslaptingiausių brangakmenių, šalia savo puikiausių savybių nepakenčia melagingų ir nedorų žmonių, todėl palieka savo savininkus. Taip buvo prarasta daug unikalių smaragdų:dingo unikalios priklausiusios Kortesui smaragdo figūrėlės, nuskendo smaragdas – linzė išprotėjusio Nerono. Šiam akmeniui priskiriama daug magiškų ir gydomųjų savybių. Kaip talismaną jį nešiojo motinos ir jūreiviai. Smaragdas kariams suteikia drąsos, laimėtojams – gailestingumą. Akmuo padeda atspėti ateitį. Buvo tikima, kad papuolęs į blogas rankas smaragdas praranda blizgesį. Apsaugo miegantį nuo blogų sapnų, saugo nuo piktų dvasių. Buvo laikomas išminties ir šaltakraujiškumo akmenių. Smaragdas stiprina širdį, pašalina liūdesį, gydo epilepsiją. Apsaugo ir gydo nuo gyvačių ir skorpionų įkandimo. Buvo manoma, kad viena iš smaragdo rūšių apakina gyvates, kai jos pažiūri į smaragdą. Buvo manoma, kad smaragdas puikus priešnuodis.

Reti smaragdai. Ispanams užkariaujant Naująjį Pasaulį vienoje Peru šventykloje buvo saugomas stručio kiaušinio dydžio smaragdas 16-18 cm ilgio 3 kg svorio. Žyniai spėjo smaragdą paslėpti nuo ispanų užkariautojų ir iki šiol jis nesurastas.

Pats didžiausias neapdirbtas smaragdas „Lenino jubiliejinis” atrastas 1970 m. Ukrainoje, svėrė 5360 gr (26800 karato). Taip pat didelis smaragdas “Gačalos kristalas“ rastas Kolumbijoje svėrė 1405 gr (7025 karato). Vienos muziejuje saugoma kosmetikos vazelė 10 cm aukščio sveria 536 gr (2681 karato) iškalta XVI-XVII a. iš kolumbietiško smaragdo, manoma, kad ši vazelė paminėta A. Diuma romane Grafas Montekristas.

Garsus “Devonšyro smaragdas“ surastas Kolumbijoje ir 1831 m. Brazilijos imperatoriaus padovanotas hercogui Devonšyrui, buvo 1383 karato. Buvo taisyklingos šešiakampės prizmės formos. Viename kampe matomas įskilimas ir visame smaragde matomi smulkūs įskilimai. Jis buvo eksponuojamas įvairiuose Europos muziejuose.

Garsus smaragdas „Emilija“ kurio masė 359 gr saugomas Aukso muziejuje Bogotoje Kolumbijoje. Du dideli smaragdai 1629 ir 1160 karato buvo rasti Zimbabvėje. JAV Šiaurės Karolinoje 1969 m. rastas smaragdas 1438 karato. Smaragdas „Pavogtasis“ buvo surastas Šiaurės Karolinoje 1881 m., jo dydis 1227 karato. Buvo saugomas Smitsono instituto muziejuje, iš ten buvo pavogtas ir spėjama, kad šiuo metu yra privačioje kolekcijoje.

Įdomus smaragdas „Mogolas“, jo dydis 5x3,8x3,5 cm ir 213 karatu. Ji rado XVII a. Kolumbijoje, po to jis buvo nupirktas vieno musulmonų valdovo ir tik 80-ais praeito amžiaus metais atsirado pardavime. Jis yra taisyklingos keturkampio formos su apvaliais kampais. Vienoje smaragdo pusėje išraižyti augaliniai motyvai, o kitoje musulmoniškas maldos tekstas ir metai 1695. Smaragdas pragręžtas, manoma kad jis puošė tiurbaną. Šis nepaprastas smaragdas buvo nupirktas 2001 m. nežinomo asmens Kristi aukcione už 2,2 milijono dolerių.

„Smaragdinis buda“ rastas 1994 m. 3600 karatų Madagaskare. Vėliau išdrožta Budos figūra ir pavadinta taip šventyklos garbei Tailande.

Rusijos Deimantų fonde saugoma deimantinė segė su viduje įstatytu skaidriu tamsiai žalios spalvos smaragdu. Jo masė 136 karato, vadinasi “Smaragdo lentelė“. Ermitaže saugomas XVI a ispanų darbo kryžiaus formos pakabukas, manoma iš kolumbietiško smaragdo, kurio masė 125 karatai.

Smaragdas „Prezidentas“ buvo surastas 1993 m. Urale 1160 gr (5800 karatų) svorio. Kai kurių specialistų nuomone šis smaragdas gali „susprogti“. Dėl didelio slėgio smaragdo viduje su laiku jis suskils į kelias dalis. Saugomas Rusijos Deimantų fonde.

„Kokovino smaragdas“ - pavadintas garsaus Uralo akmenraižio vardu. Iškastas 1833 m., jo svoris virš 400 gr 11 cm ilgio ir 3 cm pločio, visiškai skaidrus. Su šiuo smaragdu siejama tragiška istorija. Įskundus Kokoviną, smaragdas su kitais brangakmeniais buvo konfiskuotas, tačiau pakeliui dingo. Vagyste buvo apkaltintas Kokovinas ir nuteistas, po dviejų metų išėjo į laisvę sergantis. Kreipėsi pas imperatorių dėl bylos atnaujinimo, tačiau greit mirė. Smaragdas atsirado po 10 metų, kai buvo parduotas tikrojo kaltininko grafui Kočubėjui ir iškeliavo iš šalies. Vėliau buvo išpirktas tarybinės valdžios ir šiuo metu saugomas muziejuje Maskvoje.

Pats didžiausias apdirbtas smaragdas svėrė 7,5 kg buvo eksponuojamas IV Nacionalinės mugės metu Brazilijoje. Jo savininkas libanietis Salim En Avar nusipirko 1973 m. Brazilijoje. Pats didžiausias smaragdo kristalas iškastas 1974 m. Brazilijoje svėrė 28 kg.

Dirbtiniai smaragdai. Dirbtiniai smaragdai panašūs savo išvaizda ir savybėmis į tikrus, tik peršvietus ultravioletiniais spinduliais įgauna ruda atspalvį, o tikri nereaguoja. Pradėti sintetinti XIX a., pirmieji buvo pagaminti 1888 m. Prancūzijoje. Geros kokybės smaragdas pagamintas 1935 m. Vokietijoje.

Medžiaga iš http://ru.wikipedia.org , www.katalogmineralov.ru , http://dipicha.ru, http://maikompas.ru, http://mirmineralov.ru.

* Platinti bei kitaip publikuoti autorių nuotraukas bei kitą medžiagą be raštiško administracijos sutikimo griežtai draudžiama!

Komentarai

Gerda-a @ 09.01.2011, 13:35

Grazu, as noreciau ismokti daryt tuos Karolius(vert). :D galeciau gaut instrukcija?

Reklama

Apklausos

Kas iš brangiųjų metalų labiausiai patinka?

Foto konkursas

Arūna

Savaitės nuotrauka

zapkė

Ugnia

Naujienlaiškis

norite visada naujienas sužinoti pirmas?

Klubo statistika

  • Registruotų narių: 21,190
  • Temų forume: 3,061
  • Straipsnių portale: 553
  • Pranešimų forume: 390,493
  • Šiuo metu forume: 0
  • Prekių galerijoje: 8,292
  • Pardavėjų galerijoje: 1,522