Žadeitas ir nefritas

Parašė: Perlita 19.04.2010, 18:30

Žadeitas – piroksenų grupės natrio aliumosilikatas NaAl (Si2O6). Žadeitas gavo pavadinimą nuo prancūzų kalbos žodžio jadeite, kilusio iš suprastinto ispanų termino piedra de ijada – akmuo nuo dieglio (tikėta, kad akmuo padeda nuo inkstų dieglių). O europiečiai žadu vadino išoriškai panašius, bet vėliau pasirodė, ir įvairius kitus mineralinius darinius, kurie patekdavo daugiausia iš Kinijos. Tik XIX a. antroje pusėje prancūzų mineralogui A. Demurui pasisekė nustatyti , kad akmens, vadinamo „žadu“, yra dvi atmainos nefritas ir žadeitas.

Žadeito istorija labai sena. Dar žiloje senovėje, pirmykštėje bendruomenėje šis akmuo buvo vartojamas įvairių dekoratyvinių dirbinių ir namų apyvokos reikmenų gamybai. Dėl nepaprasto grožio daugelis išlikusių dirbinių ir dabar turi meninę, pažintinę reikšmę. Kinų nuomone, žadeitas – visų brangakmenių pirmtakas, simbolizuojantis penkias svarbiausias dorybes: Jin – gailestingumą, Gi – kuklumą, Yü – narsumą, Ketsu – teisingumą, Chi – išmintį. Kinai teigė, kad sutrintas į miltelius ir sumaišytas su vandeniu žadas yra veiksminga priemonė nuo bet kokių negalavimų, teikia kūnui jėgų, saugo nuo nuovargio, ilgina gyvenimą. Kinijoje žadą garbindavo kaip šventą akmenį, iš jo išpjaustydavo įvairius kulto reikmenis, dievų atvaizdus ir talismanus. Ypač garsi didelė Budos skulptūra, padaryta iš puikaus vienalyčio žadeito; jai Šanchajuje specialiai skirta šventykla. Žadeitas buvo vartojamas ir ginklų gamyboje. Žadeitas buvo žinomas Meksikos actekų gentyse ir ispanų užkariavimo laikais buvo vertinamas labiau už auksą. Tai buvo actekų didikų kulto brangakmenis. Archeologai, kasinėdami Jukatano pusiasalyje (Pietų Meksikoje), Gvatemaloje, Panamoje ir Kosta Rikoje, yra radę daug meno dirbinių ir amuletų iš žadeito (sukurtų majų ir senesnių kultūrų klestėjimo laikotarpiu). Dirbiniai iš žadeito buvo nepamainomas atributas ritualuose, susijusiuose su Saulės kultu ir tikėjimu, jog šis akmuo gydęs nuo mirtinų ligų.

Užsienio prekybos rinkoje skiriama keletas prekybinių žadeito tipų: 1. Imperialas – žalios smaragdo spalvos, peršviečiamas, itin smulkiagrūdis, tolygaus ryškaus atspalvio, geriausi priskiriami II klasės brangakmenims ir yra labai brangūs, beveik kaip smaragdai; 2. Komeršialas – žalias, neskaidrus, su pusiau skaidriomis smaragdinės žalumos gyslelėmis ir dėmėmis; 3. Utiliti – žalias ir pilkai žalias, neskaidrus. Be to, žinomos ir kitos atmainos: dėmėta žalia, peršviečiama balta (panaši į tirpstantį sniegą), pusiau peršviečiama blausi (primenanti avies lajų) ir ryškiai blizganti pusiau skaidri.

Natūralus žadeitas visada turi kitų piroksenų izomorfinių priemaišų: daugiausia diopsido, hedenbergito ir egirino. Priklausomai nuo šių priemaišų santykio skiriami grynas žadeitas, diopsino-žadeitas ir chlormelanitas. Grynas žalias ir baltas žadeitas. Diopsidas-žadeitas yra ryškių žalių tonų ir vartojamas kaip ir grynas žadeitas. Chlormelanitas – tamsiai žalios, beveik juodos spalvos. Randamas Birmoje, kaip ir grynas žadeitas.

Paprastai žadeitas sudaro grūdėtą kristalinę masę, vadinamą žadeititais. Žadeitų struktūra nevienoda nuo itin smulkios iki vidutinės ir stambiagrūdės. Žadeitinių uolienų spalva paprastai yra balta, žalia (nuo žalsvos iki ryškios smaragdinės), kartais juoda, rausva, ruda, raudona, geltona, violetinė, mėlyna. Didžiausią paklausą turi gražūs žalios spalvos akmenys ir retos melsvai violetinės, raudonos atmainos. Ypač vertinamas smaragdinės žalumos žadeitas, dar vadinamas „imperatoriškuju žadu“.

Svarbiausia aukštos kokybės juvelyrinio žadeito radimvietė yra Šiaurės Birmoje. Dar randamas JAV, Gvatemaloje, Japonijoje, Kinijoje, Rusijoje.

Nefritas – silikatų grupės mineralas, kriptokristalinė, plaušiška aktinolito ir tremolito atmaina.

Nefrito cheminė formulė Ca2 (Mg, Fe)5[Si4O11]2OH2. Nefrituose dalį magnio pakeičia dvivalentė geležis ir kalcis. Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio nephros – inkstai. Šis pavadinimas atsirado XVI a. ir yra susijęs su prietaru, kad nefritas mažinąs inkstų skausmus.

Nefritas buvo plačiai vartojamas dar akmens amžiuje. Daugelyje Europos, Azijos, Amerikos ir Australijos vietų archeologai yra aptikę labai senų primityvių instrumentų, ginklų, papuošalų ir kulto reikmenų iš šio mineralo. Jau II tūkstantmetyje prieš mūsų erą jo apdorojimo lygis buvo aukštas. Nefritas ypač svarbus Kinijos kultūros istorijoje. Kinų akmenraižiai kūrė dirbinius pagal imperatoriškųjų rūmų ir feodalinės diduomenės užsakymus. Iš nefrito darydavo Kinijos imperatoriaus ir dvariškių skiriamuosius ženklus. Imperatoriaus galvos apdangalas buvo puošiamas nefrito plokštėmis. Tokios plokštelės kabodavo ir prie juosmens. Be to, per iškilmes imperatorius ir jo artimieji laikydavo prieš veidą nefrito plokšteles. Imperatoriaus plokštelė būdavo stačiakampė ir reiškė „tiesumą, su kuriuo jis valdo šalį“. O dvaro damos nešiodavo pagal rangą įvairias nefrito sagtis ir segtukus. Kol dar nebuvo išrastas porcelianas iš nefrito darydavo puodukus ryžių degtinei, dubenėlius saldumynams, dėžutes, tabakines, buteliukus ir kitus buities reikmenis. Nefritas būdavo ir talismanas, saugantis nuo apsinuodijimų ir perkūnijos. Labiausiai vertintas baltas nefritas. Iš nefrito pjaustydavo įvairius dailius niekučius ir kaip meilės bei draugystės ženklą dovanodavo šeimos švenčių progomis. Senovės Rytuose iš šio mineralo darydavo diplomatinius pasus, tai būdavo nefrito plokštelė perpjauta į dvi dalis. Viena pusė būdavo duodama pasiuntiniui, o antrąją iš anksto slaptai pasiųsdavo paštu į vietą, kur patikėtam asmeniui reikėdavo vykti.

XVII – XVIII a. kinų akmenraižiai buvo pasiekę ypač didelio meistriškumo, išpjaustydavo taures, vazas, buteliukus ir kitas stalo puošmenas, kurios žavi mus ir šiandien. Ne tik rytų šalyse, bet ir Europoje bei Amerikoje nefrito dirbiniai buvo labai vertinami. Prancūzijos karališkame lobyne saugoma padaryta iš žalio nefrito apvali taurė gėrimui. XVIII a. pabaigoje ji kainavo 72 000 frankų. Samarkande nuostabus dirbinys – nefrito plokštė Timūro mauzoliejaus antkapis. Ermitaže galima pamatyti dievų statulėles, taureles vynui ir vandeniui, buteliukus kvapniems aliejams, smilkykle, taip pat išraižytas arba išgraviruotus nefrite drakonus, paukščius gėles ir žanrines scenas.

Nefritas dėl daugybės spalvų bei atspalvių vadinamas tūkstantveidžiu akmeniu. Nefritų būna nuo baltos ir žalsvai pilkos iki žolės žalumo ir tamsiai žalios spalvos, be to geltonų ir žydrų. Įprasta jų spalva – įvairiausių atspalvių žalia (blyškiai žalia, obuolio žalumo, salotinė, samaninė). Retkarčiais aptinkama juoda atmaina.

Randamas nefritas Rusijoje, Kinijoje, Australijoje, N. Zelandijoje, Kanadoje, JAV, Meksikoje ir kt.

Medžiaga iš knygos A. Kartavičius, A.Žiedelis - Mineralų paslaptys, www.katalogmineralov.ru.

* Platinti bei kitaip publikuoti autorių nuotraukas bei kitą medžiagą be raštiško administracijos sutikimo griežtai draudžiama!

Komentarai

anuka @ 19.04.2010, 19:59

informatyvus straipsnis :) tai dabar ir suabejojau, ar taip mano mylimas ir internete perkamas "žadeitas" iš tikrųjų yra žadeitas...

pupulia @ 20.04.2010, 18:18

Naudingas straipsnis.. :))

ggf @ 12.05.2010, 10:51

Tai esminis skirtumas tarp šių dviejų mineralų yra tas, kad nefritas būna gelsvas, o žadeitas ne? Bet jei žalias, tai vis tiek jo neatskirčiau :( Pvz. pirmos nuotraukos žadeitas ir ta nefrito vaza raudonam fone...

O kaip atskirt? Formulės taigi plika ake nesimato?

Reklama

Apklausos

Kas iš brangiųjų metalų labiausiai patinka?

Foto konkursas

Arūna

Savaitės nuotrauka

zapkė

Ugnia

Naujienlaiškis

norite visada naujienas sužinoti pirmas?

Klubo statistika

  • Registruotų narių: 21,197
  • Temų forume: 3,063
  • Straipsnių portale: 553
  • Pranešimų forume: 390,503
  • Šiuo metu forume: 0
  • Prekių galerijoje: 8,300
  • Pardavėjų galerijoje: 1,523