Sausio mėnesio Auksarankė kūryboje nebijo iššūkių, kurie ją skatina ne tik kurti, bet ir tobulėti

Parašė: pusis 25.02.2010, 23:00

Sausio mėnesio Auksarankė Simona, forume žinoma „Panikės“ slapyvardžiu, maloniai sutiko papasakoti mums apie savo kūrybinius vingius ir svajones. Jos skaidrių, subtilių spalvų šilko skarelės ir spalvingi modelino darbai jau senokai žavi forumo dalyves.
Kada pradėjai užsiimti rankdarbiais? Ar seniai pradėjai tapyti ant šilko?

Nerti vašeliu išmokau dar pradinėse klasėse iš močiutės, prinėriau krūvą staltieselių. Tačiau vėliau “užmečiau” šitą reikalą, išmokau megzti. Nusimezgiau gal penkis megztinius sau, iš kurių nešiojau tik vieną. Kažkada per Kalėdas esu išsiuvinėjusi kryželiu močiutėms paveiksliukų dovanų. Pradinėse klasėse esu ir kitokių technikų išbandžiusi, bet tokie "tikrieji rankdarbiai" likdavo visada antrame plane. Jiems neužtekdavo laiko: pradinėse klasėse lankiau dailės mokyką, vėliau iš paprastos vidurinės mokyklos perėjau į Kauno dailės gimnaziją. Čia teko išbandyti ir akvarelę, ir tapybą aliejiniais dažais, keramiką, tekstilę, grafiką ir skulptūrą. Mokiausi kompozicijos, kompiuterinės grafikos ir pan. Vasarą važiuodavome su klase į savotiškus plenerus - stovyklas, kur visą dieną piešdavome. Paskutiniais mokslo metais savo specialybiniu dalyku pasirinkau tekstilę. Mokykloje teko visa laiką galvoti apie "mena", mokytojai reikalavo darbelyje idėjos, prasmės, nors kartais idėją tekdavo sugalvoti padarius darbą Tas reikalavimas išliko iki šiol, tačiau pirmiausia darau taip, kad būtų gražu. Mokykla davė daug: supratimą apie kompoziciją, spalvų derinimą ir pan. Tačiau technikų, su kuriomis dirbu dabar, išmokau savarankiškai. “Tikra” rankdarbiautoja pasidariau, gana nesenai, praėjus trejiems metams po mokyklos baigimo. Vėl pajutau norą kažką daryti, kurti. Taip atsirado pirmasis darbelis ant šilko, o draugė parodė Auksarankių forumą, ir tada viskas įgavo pagreitį.

Kaip tu manai: ar žmogus gimsta jau turėdamas talentą? Ar vis dėlto galima tą talentą išugdyti ar išsiugdyti? Kokią reikšmę, tavo nuomone, turi aplinka, kurioje jis augo? Kas tave paskatino užsiimti rankdarbiais?

Apie talentą, manau, taip paprastai atsakyti, būtų gan sudėtinga. Mokykloje mums sakydavo, kad piešti išmokyti galima bet ką, kas turi rankas, o menininku būti galėtų ne visi, tam reikia talento. Ta riba tarp talento ir to, ką galima išmokti, man atrodo, nėra labai aiški. Pasakyti, kas gali būti vadinama menu, sunku. Tikiu, kad kai kurie žmonės turi paveldėtų savybių, antai, kaip geresnė klausa, kūrybiškumas. Pavyzdžiui, matyti tinkamai tai, ką pieši – tai tą “matymą” vieni atranda palaipsniui, besimokydami, o kiti jau ir gimsta taip "tinkamai matydami". Mano manymu, daugeliu atveju, talento trūkumus gali paslėpti atkaklus mokymasis. Aplinka taip pat lemia daug. Jeigu vaikas auga muzikantų, dailininkų ar gydytojų šeimoje- tai jau nuo mažens jis, tam tikra prasme, mokosi, ugdo suvokimą apie tą dalyką, o kuo anksčiau pradedi mokytis, tuo geriau. Bet aplinka ne viskas, kaip ir mokymasis yra ne viskas, ir talentas yra ne viskas, geriausiems rezultatams pasiekti reikia kažkokio jų visų derinio. Netinkamoje aplinkoje ir didžiausi talentai gali likti neatrasti, ar neišnaudoti, bet būna juk visokių žmonių, vieniems reikia parodyti, juos nukreipti, kiti sugeba atrasti patys tai, kam yra gabūs, kovoti dėl savo troškimų ir daug pasiekti.

Rankdarbiai, o gal šiaip polinkis kažką daryti: piešti, kurti gal man yra genuose. Mama vaikystėje daug piešė, močiutė garsėjo savo rankų darbo šventiniais atvirukais, daug megzdavo. Kita močiute buvo siuvėja. Tiesiog nuo pat mažens mačiau, kiek daug galima pasidaryti savo rankomis. Mokykloje išmokau piešti, tapyti, lipdyti ir pan., todėl laikas nuo laiko vis prasiveržia polinkis į rankdarbius ar dailę skirtingomis formomis, užsinori vis ką nors nunerti, numegzti, nupiešti, pasiūti ar panašiai.

Kokios rankdarbių technikos mėgstamiausios? Kodėl būtent šios?

Mėgstamiausia technika, kuria daugiausia ir užsiimu, yra šilko tapyba. Nežinau kodėl, bet pati medžiaga, pats tapymo procesas: ir tai kaip dažai liejasi ant šilko, ir kaip tarpusavyje susiderina spalvos, visa tai užhipnotizuoja, užburia. Į šilko darbus įdedu daugiausia savęs, juos darydama labiausiai susikaupiu. Kitos technikos yra daugiau žaidimas ar priedas, pvz.: modelinas, papuošalų darymas: žaidi spalvomis, formomis, ieškai, kaip gražiau. Pamąstau: gal šilkas daugiau reikalauja susikaupimo ir apmąstymo, kadangi klaidos daug kainuoja (ir perkeltine ir tikrąja prasme).

Ar gali mums papasakoti apie savo darbus ar užsakymus, kurie pareikalavo iš tavęs daugiausiai laiko ir fantazijos?

Prisimenant mokyklos laikų kūrybines kančias, daugiausia laiko ir fantazijos pareikalavo skarelė su geiša. Labai ilgai ruošiausi šiam užsakymui, gal dėl to, kad iš pradžių labai nenorejau tapyti tokios temos. Kadangi buvau sau pasižadėjusi niekada netapyti tokių motyvų, kaip geišos, hieroglifai, drugeliai, gulbės, saulėlydžiai ir pan. Tačiau šiam užsakymui turėjau net kelis menesius, ir pagalvojusi supratau, kad viskas priklauso nuo to, kaip atlikta ir perteikta. Banalių temų nebūna, todėl, galu gale, nusprendžiau, kad priimsiu geišos temą kaip iššūkį. Kaip galėjau, taip su juo susidorojau. Ilgai ieškojau kompozicijos, spalvų. Tapydama kas keli potėpiai sustodavau: pagalvoti, pamedituoti, bet rezultatu esu patenkinta.

Kokius darbelius tau labiausiai patinka gaminti?

Patinka gaminti tada, kai būna šioks toks iššūkis, pvz.: kai turiu užsakymą, ar kai pasiryžtu įgyvendinti kokią nors savo sudėtingesnę idėją. Pradžioje ją atidėlioju dėl sudėtingumo ir tenka daugiau padirbėti, kad išeitų taip, kaip įsivaizduoju arba tenka išbandyti kokį nors naują būdą ar techniką.

Ar yra tokių technikų, kurios žavi ir kokių dar norėtumei išmokti?

Žaviuosi Japonijos, Kinijos ir kitų Rytų šalių menu. Kadangi japoniškų hieroglifų tenka mokytis universitete, norėčiau kada nors išbandyti jų kaligrafiją, o taip pat pasimokyti kinietiškos tapybos, vadinamosios “laisvojo teptuko” technikos. Dar norėčiau išbandyti audimą senovinėmis lietuviškomis staklėmis, stiklo liejimą. Norėtusi turėti keramikos degimo krosnį ir padaryti margų glazūruotų ąsočių, lėkščių ir panašių dalykų, o taip pat pasimokyti audinių dažymo augalais ir kitomis natūraliomis medžiagomis. O jeigu leistų galimybės - tai tikriausiai išbandyčiau viską viską, kas įmanoma padaryti rankomis.

Ką mėnesio auksarankė be rankdarbiavimo veikia laisvalaikiu?

Be rankdarbiavimo kažkokios ypatingos veiklos nelabai ir būna: kaip ir dauguma žmonių, susitinku su draugais, skaitau knygas, naršau internete, tinginiauju, svajoju, kartais pagroju gitara. Žiemą nuvažiuoju paslidinėti į kalnus, o vasarą kartais apsilankau Pociūnų aerodrome. Kartą į keletą mėnesių išsiruosiu į kokią nors pažintinę kelionę su savo vaikinu: po Lietuvą arba Italiją. Lankau draugus kitose šalyse.

Ar yra kokių nors didelių kūrybinių svajonių ar norų?

Norėčiau turėti daugiau laisvo laiko savo kūrybai: nutapyti keletą rimtesnių darbų, ne skarelių, bet paveikslų ant šilko. Galvoje jau sukasi keletas tokių sudėtingesnių idėjų. Šiokie tokie jau net ir eskizai yra. Didžiausia svajonė – tikrai būtų neblogai, jei šitie mano rankdarbiai kada nors galėtų tapti ne tik hobiu, bet ir profesija.

Ko norėtumei palinkėti ar patarti mergaitėms, juolab kad dabar dėstai Auksarankių akademijoje, kurios norėtų pradėti tapyti ant šilko? Ar tai sunku, ar gali žmogus, neturėdamas jokių piešimo įgūdžių, išmokti tapyti ant šilko?

Toms, kurios nori pradėti tapyti ant šilko, tikrai patariu pabandyti. Pats tapymo procesas gali būti ir kaip savotiška terapija: labai gerai atpalaiduoja nervus ir pakelia nuotaiką. Galima padaryti gražių dalykų, tiesiog žaidžiant spalvomis. Yra įvairių gražių efektų, kaip druska ir panašiai. Nebūtina tapyti paveikslų, bet jeigu norite kažko sudėtingesnio - tai savo galimybes galite įvertinti paprastai. Pavyzdžiui: pabandykite ant popieriaus nupiešti, ar nulieti akvarele tai, ką norite nupiešti ant šilko, ir matysite, ar išeina, taip kaip norite, ar ne. Jeigu neišeina, savaime suprantama, vien šilkas nepriduos gabumų piešimui. Techniniai dalykai šilko tapyboje gana lengvai perprantami ir tikrai kiekviena gali išmokti tinkamai laikyti kontūrą ar pakankamai greitai lieti dažus. Galiausiai lieka toks pat piešimas ir tapymas, kaip ir ant popieriaus ar kito paviršiaus, o šilkas- tai tik priemonė, o ką su ja sugebama nuveikti, jau lemia bendri gabumai ir kūrybiškumas.

Dėkoju Auksarankei už pokalbį ir noriu visų mūsų vardu palinkėti kuo geriausios kloties ir, aišku, kuo daugiau kūrybinių iššūkių!


Pradinis ir pagrindinis etapas: eskizai



Kūrybinės “virtuvės” įrankiai ir priemonės







Daugiausia laiko ir fantazijos pareikalavęs darbas: skarelė su geiša



Šilko tapybos ir modelino sintezė



Darbas iš modelino

* Platinti bei kitaip publikuoti autorių nuotraukas bei kitą medžiagą be raštiško administracijos sutikimo griežtai draudžiama!

Reklama

Apklausos

Kas iš brangiųjų metalų labiausiai patinka?

Foto konkursas

Arūna

Savaitės nuotrauka

zapkė

Ugnia

Naujienlaiškis

norite visada naujienas sužinoti pirmas?

Klubo statistika

  • Registruotų narių: 21,004
  • Temų forume: 3,019
  • Straipsnių portale: 553
  • Pranešimų forume: 390,223
  • Šiuo metu forume: 0
  • Prekių galerijoje: 8,227
  • Pardavėjų galerijoje: 1,493