Trisdešimtmetės Auksarankių akademijos nugalėtojos Aušros vaikystės svajonė – turėti pačią gražiausią pasaulyje lėlę

Parašė: Perla 30.11.2008, 15:18

Šio šilkinio šalikėlio, trečiosios Auksarankių akademijos mokytojų įvertinto aukščiausiais balais, autorė – šiaulietė Aušra S.
Trisdešimtmetė moteris pasakoja, kad akademijoje mokytis nusprendė tikrai neplanuotai ir labai netikėtai pačiai sau. Tiesiog sudomino pasiūlymas išmokti tapybos ant šilko. Ko gero, tai viena iš nedaugelio rankdarbių rūšių, kurių Aušra dar nebuvau bandžiusi ir , pasak jos, net neįsivaizdavo „kaip ir su kuo tai yra valgoma“. Be galo sužavėta Auksarankių klubo senbuvių šilko darbais, nusprendė ir pati išbandyti jėgas šioje srityje.

  „Paauginusi mažulę, į darbelį ruošiuosi eiti po gerų pusės metų, tačiau manau, kad nors tada laiko savo hobiui turėsiu dar mažiau, bet mesti jo tikrai nesiruošiu“,- užtikrina šaunioji auksarankė.

Šiaulietė pripažįsta, kad lūkesčiai pasitvirtino su kaupu. Išmoko ne tik tai, kad tik ant gerai įtempto šilko darbas vyks sklandžiai, bet ir sužinojo kiek reikia kantrybės ir užsispyrimo, norint gražiai perkelti sugalvotą piešinį, kiek reikia atskiesti šilko dažus, kad gauti norimą efektą, ir dar daug kitokių gudrybių.

„Darydama baigiamąjį Auksarankių akademijos darbą tikrai nesitikėjau gauti aukščiausią mokytojų įvertinimą, tiesiog išsikėliau didžiausius reikalavimus ir stengiausi sau nenuolaidžiauti - norėjau, kad mano darbas būtų atliktas nepriekaištingai, ir kad labiausiai juo patenkinta būčiau aš pati, taip pat nesinorėjo nuvilti mokytojos. Be abejo, kilo minčių, kad tikrai neprošal būtų ir tas čekutis apsipirkti karoliukais, tačiau įvertinus kitų auksarankių baigiamuosius, pamaniau, kad, toli gražu, yra ne vienas darbas, kuris tikrai vertas pačio didžiausio balų skaičiaus “, – teigia geriausia akademijos mokinė.

„Aušra į mano klasę atėjo niekada nebandžiusi tapyti ant šilko, ir nors pats pirmasis bandymas buvo ne itin sėkmingas, visi kiti darbeliai mane maloniai nustebino , – su pasididžiavimu pasakoja merginą šilko tapybos mokiusi mokytoja Simona. – Jautėsi, kad tapybai gyslelę turėjo jau iš anksčiau, todėl jai reikėjo įsisavinti tik techninius dalykus. Buvo, manyčiau, pati pavyzdingiausia mokinė klasėje, nors kitos merginos irgi stengėsi, bet Aušra visada nekantraudama laukė naujų užduočių, mokėsi itin noriai, o kam nors nepasisekus niekada nenuleisdavo rankų - viską kruopščiai pataisydavo ar perdarydavo. Kartais net aš pati pajausdavau, kad turiu aktyviau dalyvauti savo klasės veikloje, kitaip tariant, priversdavo pasitempti net pačią mokytoją.
Labai džiaugiuosi, kad šilko tapyba ėmė užsiiminėti dar vienas talentingas žmogus, kuris savo darbais dar nudžiugins, tikiuosi, daugelį. Ateičiai norėčiau palinkėti tokio paties entuziazmo ir energijos tobulėti toliau, kokius parodė Auksarankių akademijoje, bei, žinoma, įkvėpimo ir gražių idėjų“, – gražių žodžių savo buvusiai mokinei negaili Simona.




Auksarankių akademijoje išmokto šilko tapybos meno rezultatai



Paklausta apie aistrą rankdarbiams, Aušra pasakoja, kad jais domisi jau nuo pat vaikystės.
„ Sėkmingiausias ir mylimiausias – mezgimas. Megzti mokiausi dar būdama pirmoje klasėje. Taip iki šiol, vis nugriebdama laisvesnio laiko, mėgstu paimti į rankas virbalus ir atsipalaiduoti. Su kitomis rankdarbių rūšimis, kaip ir daugumai, teko susidurti mokykloje – siuvinėjimu, batika, nėrimu vąšeliu, lipdymu iš molio, tačiau didesnės vietos mano širdyje jie neišsikovojo“,- teigia auksarankė.
Aušra taip ir būtų mylėjusi tik mezgimą, jei vieną dieną netyčia į rankas nebūtų pakliuvęs papuošalų vėrimo priemonių katalogas. Kadangi kaip tik užbaiginėjo studijas vakariniame skyriuje (o per ketverius metus buvo jau tiesiog įpratusi po paskaitų dar gana ilgai naktinėti prie mokslų), turėjo susigalvoti naują „pramogą“, kuria galėtų užimti savo galvą ir rankas.
„Tokia tad buvo pažinties pradžia ir su Auksarankių forumu, o jau ten pamatyta rankdarbių įvairovė mane įtraukė visa galva – taip išbandžiau ne tik šilką, bet taip pat „čiupinėjau“ ir modeliną bei vilną. Ko gero, tai ir yra dar dvi technikos, kuriomis norėčiau užsiimti kiek rimčiau – labai norisi sau nuvelti šiltas tapkutes („ant nosies“ žiema), bet dar labiau norėčiau įgyvendinti vaikystės svajonę – „turėti pačią gražiausią pasaulyje lėlę“ , kurią sau galėčiau sukurti modelino pagalba“,- pasakoja Aušra.


Aušros gaminti papuošalai



Kadangi šiuo metu moteris augina pusantrų metų labai smalsią dukrytę, tikina, kad kitiems hobiams laiko nebelieka. Rankdarbiais Aušra užsiima tada, kai randa laisvą minutėlę dienos metu arba vėlai vakare, kai visa šeimyna jau saldžiai miega. Abu vaikai yra labai patenkinti tuo, ką padaro mama (papuošalų vėrimu užsikrėtė ir vyresnėlis, o taip pat be galo nori išbandyti ir tapybą ant šilko), ir tikrai nepraleidžia progos pasipuošti kokiu nors nauju „nai nai“, o sutuoktiniui šis žmonos hobis taip pat nė kiek netrukdo.

* Platinti bei kitaip publikuoti autorių nuotraukas bei kitą medžiagą be raštiško administracijos sutikimo griežtai draudžiama!

Komentarai

_Cosma_ @ 14.10.2011, 11:36

Labai grazus darbai.Taip ir toliau Ausra ;]

Reklama

Apklausos

Kas iš brangiųjų metalų labiausiai patinka?

Foto konkursas

Arūna

Savaitės nuotrauka

zapkė

Ugnia

Naujienlaiškis

norite visada naujienas sužinoti pirmas?

Klubo statistika

  • Registruotų narių: 21,370
  • Temų forume: 3,200
  • Straipsnių portale: 553
  • Pranešimų forume: 390,942
  • Šiuo metu forume: 0
  • Prekių galerijoje: 8,325
  • Pardavėjų galerijoje: 1,533