Medžio raižinys (ksilografija) ir linoraižinys

Parašė: Laumė 04.03.2010, 18:40

Dažniausiai sutinkamos iškiliaspaudės grafikos technikos – medžio raižinys (kitaip – ksilografija) ir linoraižinys. Šios abi technikos ypatingos tuo, kad atspaudo spausdinamieji elementai, dažniausiai esantys vienoje plokštumoje, yra iškilesni už tarpus. Iškilesnės raižinio vietos tepamos dažais ir daromas atspaudas. Abiejų technikų galimybės skirtingos: linoraižiniuose - smulkesnės formos, o medžio raižiniuose - didesnės.

Dažniausiai sutinkamos iškiliaspaudės grafikos technikos – medžio raižinys (kitaip – ksilografija) ir linoraižinys. Šios abi technikos ypatingos tuo, kad atspaudo spausdinamieji elementai, dažniausiai esantys vienoje plokštumoje, yra iškilesni už tarpus. Iškilesnės raižinio vietos tepamos dažais ir daromas atspaudas. Abiejų technikų galimybės skirtingos: linoraižiniuose - smulkesnės formos, o medžio raižiniuose - didesnės. Linoraižinys leidžia perteikti smulkesnius, dekoratyvesnius, o medžio - grubesnius, ekspresyvesnius formų niuansus.

Gedimino pilies statyba. Dailininkas Mykolas Elvyras Andriolis, raižė Boleslawas Pucas. 1882 m.Medžio raižinys / Paulius Augius. Kalėdų atvirukas. Medžio raižinys.


Paulius Augius. Į namus. 1938. Medžio raižinys


Lentvario dvaro rūmai. Zamajevo medžio raižinys. 1887 m. / Indraja Raudonikytė

 

Medžio raižinys - iškilioji spauda, kai spaudos forma daroma iš nušlifuotos lentos (kriaušės, liepos, obels ar buko). Išilginėje lentoje išpjaustomas atvirkščias vaizdas, gautas reljefinis piešinys atspaudžiamas juoda spalva. Jei piešinys atspaude išeina baltas, tai jis vadinamas baltų linijų raižiniu. Šviesotamsiniame raižinyje motyvo perteikimui vartojama keletas lentų: viena kontūrui, kitos pusšešėlių ir šešėlių tonams. Atspaudui naudojamas popierius. Kai papildomai naudojamos spalvos - gaunamas spalvotas medžio raižinys. Kartu su raižytinėmis plokštėmis naudojamos vienspalvės toninės plokštės.









Medžio raižiniai, kuriuos Rytų šalyse išpopuliarino vienuoliai budistai, Japonijoje žinomi jau nuo IX a. Ksilografijos technika naudota dauginant sutras, kitus religinius tekstus. Tačiau savarankiška meno šaka medžio raižyba tapo tik XVII a. Savo reikšme graviūra susilygino su kabuki teatru, arbatos gėrimo ceremonija, ikebana ir kitomis Japonijos kultūros bei meno sritimis.



Nepaprastą medžio raižymo stilių japonai sukūrė XVIIa. pab. - XVIIIa. pr. Jį pavadino ukijo-e. XIX a. viduryje šio stiliaus ksilografija virto pasaulinio masto reiškiniu mene. Su juo Europa susipažino pasaulinėje parodoje Londone (1862 m.)



Ukiyo-e medžio raižinius kūrė trys asmenys. Dailininkas tik piešdavo, nurodydavo pagrindines spalvas. Raižytojas ar jų grupė perkeldavo piešinį ant medžio, naudodami kai kada net 30 lentų. Tam tiko vyšnios, kipariso, magnolijos, klevo mediena. Spaudėjas, naudodamas natūralius pigmentus, raižinį atspausdavo rankiniu būdu ant specialiai paruošto minkšto ryžių popieriaus. Nuo jo priklausė galutinis polichrominis sprendimas. Kai kada raižinius lakuodavo, apiberdavo perlamutro ar metalo pudra. Raižytojai darbą dalijosi: aukščiausio rango meistrai raižė šukuosenas, veidus, žemesnės kvalifikacijos - figūras ir drabužius. Mažiau atsakingas vietas raižė pameistriai. Dailininkas, raižytojas ir spaudėjas buvo beveik lygiaverčiai kūrinio autoriai.



Europos ksilografavimo technika pasiekė gana aukštą meninį lygį XV a.viduryje. 1417 m.Antverpeno ksilografai susijungė į vieną cechą su iliuminatoriais, dailinikais, medžio raižytojais ir kt. Buvo vadinami prenteriais arba printeriais (spaustuvinikais). Ksilografinė spauda ypač paplito Vokietijoje ir Olandijoje. Venecija, kai kurių istorikų laikoma vienu pirmųjų ksilografinės spaudos židinių, rinkoje Vokietijos ir Olandijos buvo nustumta į antrą vietą.
Lietuvoje XVI a. pradžioje šią techniką išpopuliarino Pranciškus Skorina. XVIII - XIX amžių sandūroje medžio raižinio klišėms naudoti pradėtos kietesnės medienos skersines lentos. Atsirado galimybė lengviau raižyti lanksčias įvairių krypčių linijas.


St. Kuneika. Kristus tarp kankinimo įrankių. 19 a. I p. Medžio raižinys. / Vinkus. Blaivybės įvedimui Lietuvoje paminėti. 19 a. II p. Kretingos r. Darbėnai.



Linoraižinys


Paulius Augius. Pavasario fėja. Lino raižinys. 1960 / O.Tumėnaitė-Bražėnienė Pavasario natiurmortas. Linoraižinys. 2005


V. Pertravičius.1948. Lino raižinys / D.Tarabildienė.Lietuvos Motina.1981.Spalvotas lino raižinys



Medžio raižiniui artima iškiliaspaudės grafikos technika. Klišės gaminamos iš linoleumo. Linoleumas – lengvai raižoma minkšta medžiaga, labai tinkama spalvotam raižiniui.











Jis gaunamas dviem būdais: kelių spalvų dažais tepami skirtingi vienos klišės plotai arba raižomos kelios klišės, nuo kurių paeiliui ant to paties popieriaus spaudžiamas įvairių spalvų vaizdas. Spalvintas raižinys skiriasi nuo spalvoto. Spalvinti raižiniai pirmiausia atspaudžiami ant popieriaus, o tik po to spalvinami.


Vytautas Ignas (Iganatavičius) Vilnija.1981.Linoraižinys

 

Sekite naujienas mūsų portale ir išmokite patys pasigaminti linoraižinį! Šaltiniai: www.menokiemas.lt www.lass.lt www.mokslai.lt www.artonline.lt www.ldm.lt www.muziejai.lt www.graphic.lt www.mkp.emokykla.lt   www.lnm.lt www.menas.lnb.lt www.miestai.net www.archyvai.lt  www.smallgallery.net www.draugas.org www.oldbookillustrations.com
www.ironworksgraphics.com www.tradicija.lt

* Platinti bei kitaip publikuoti autorių nuotraukas bei kitą medžiagą be raštiško administracijos sutikimo griežtai draudžiama!

Reklama

Apklausos

Kas iš brangiųjų metalų labiausiai patinka?

Foto konkursas

Arūna

Savaitės nuotrauka

zapkė

Ugnia

Naujienlaiškis

norite visada naujienas sužinoti pirmas?

Klubo statistika

  • Registruotų narių: 21,190
  • Temų forume: 3,061
  • Straipsnių portale: 553
  • Pranešimų forume: 390,493
  • Šiuo metu forume: 1
  • Prekių galerijoje: 8,292
  • Pardavėjų galerijoje: 1,522