Oda ir odos dirbiniai

Parašė: Perlita 02.02.2010, 23:00

Oda – tai nudirta žvėries oda ( kailis ). Ji skirstoma į lygią ir šiurkščią. Paprastai perdirbama šių gyvūnų oda: naminių (karvių, kiaulių, avių, ožkų ir arklių), laukinių (elnių, stirnų, briedžių ir kt), roplių (krokodilų, gyvačių, driežų), žuvų (ryklių, rajų, ungurių, šamų, menkių).
Odininkų menas – nudirtą kailį paversti gražia oda, taip pat išlaikyti natūralias ir tik odai būdingas savybes. Oda gerai praleidžia orą, bet ne vėją. Ji turi natūralaus elastingumo, kuris suteikia jai minkštumo ir glotnumo, yra funkcionali, nes sugeria kūno drėgmę, bet nepraleidžia vandens.

Jau nuo gilios senovės oda naudojama apavui, rūbams, vandeniui laikyti, palapinėms. Odos apdirbimas buvo ilgas ir sudėtingas darbas. Prieš naudojant odą išdirbdavo: pašalindavo riebalus iš poodinio sluoksnio, džiovindavo ant žemės poodiniu sluoksniu į viršų, raugindavo ir vėl džiovindavo, tada gramdydavo poodinį sluoksnį, minkštindavo vidinę odos pusę, nuskusdavo plaukus, išlygindavo. Tam reikėdavo ir specialių šiam darbui įrankių. Odą pjaustė geležiniais peiliais, o skuto ir gramdė geležiniais gremžtukais. Oda buvo naudojama ne tik apavui, rūbams, žirgo reikmenims, bet ir buityje indams, rankenėlėms, krepšeliams, virvelėms gaminti. Iki šių dienų išliko toks apdirbimo būdas, tik visi procesai buvo mechanizuoti ir pradėtos naudoti įvairios cheminės priemonės ir dažai.



Pagal išdirbimą odos skirstomos į lygias, zomšines, dažytas, antika ir natūralias. Taip pat į šlifuotas, įspaustas, lakuotas ir kt.

Smulkiau skirstoma į rūšis:
Veršena – pagaminta iš jaunų veršelių odos, minkšta ir elastinga.
Nappa – stambių raguočių oda.
Ševro – minkšta, tanki, tvirta su būdingu piešiniu iš ožkų kailio, naudojant chrominį rauginimą. Naudojama modelinės avalynės viršui.
Ševretas – minkšta, elastinga, išdirbta iš avių odos. Panaši į ševro. Naudojama avalynės viršui, drabužiams, galanterijos gaminiams.
Šagrenė – grubi, porėta nerauginta oda, gaminama iš arklio nugaros odos, dažoma dažniausiai žalia spalva, šiuo metu gaminama iš rajų ir ryklių.
Laika (baltodė) – labai minkšta oda išdirbta iš jaunų ėriukų odos, iš jos siūvamos pirštinės.
Safjanas (tymas) – minkšta, elastinga, įvairių spalvų oda išdirbta naudojant augalinį rauginimą, dažniausiai iš ožkų, rečiau iš avių, veršelių ir kumeliukų odos.
Zomša – tai minkšta, švelni, aksominė, bet stipri oda, išdirbama naudojant riebalinį rauginimą iš laukinių ožkų, elnių, briedžių.
Elnių oda – minkšta, elastinga panaši į zomšą oda, naudojama portfelių ir piniginių gamybai.
Veliūras – tai visų gyvūnų odos išdirbtos chrominio rauginimo būdu, naudojant odos šlifavimą.
Pergamentas – oda gauta išdirbus jaunų gyvūnų odas ir naudojama muzikinių instrumentų, knygų viršelių, papuošalų gamybai. Senovėje ant pergamento rašydavo.
O taip pat ir kitos rūšys.



Odininkystė sparčiau vystėsi Rytuose, daugiausia buvo gaminama zomša. Rūbus ir įvairius indus iš odos gamino žydai ir egiptiečiai. Vėliau odininkystės amatą perėmė romėnai. Tačiau ilgą laiką Rytai pirmavo prieš Europą, ypač garsus buvo Turkijos ir Maroko tymas.

Pirmieji tymo fabrikai Europoje pastatyti 1749 metais Elzase, ir tik 1797 metais suklestėjo Prancūzijoje, Vokietijoje po 1800 metų, Anglijoje odos apdirbamos buvo nuo XVIII a. Vokietija garsėjo lakuotų odų apdirbime, o taip pat buvo žinomos veršelių, ožkų ir avių, arklių odos. Anglija garsėjo gaminiais iš kiaulių ir spalvotomis odomis. Prancūzai garsėjo pirštinių ir avalynei skirtų odų gamyboje. JAV klestėjo mechanizuota avalynės gamyba. 1860 metais pradėta apdoroti krokodilų odą. Iš jos pagaminta avalynė buvo graži ir stipri. Dabartiniu metu populiarėja žuvų odos apdirbimas Kanadoje, Danijoje, Norvegijoje ir Japonijoje, taip pat ir Egipte. Iš plonos žuvų odos gaminamos pirštinės, piniginės, avalynė, diržai ir kt.
Šiuo metu pagrindinės odos tiekėjos yra šios šalys: Italija, Ispanija, Prancūzija, Lenkija, Kanada, Pakistanas, Kinija, Korėja ir, aišku, Turkija. Labiausiai vertinama itališka oda dėl aukščiausios kokybės. Daug odos tiekia Turkija, tačiau kokybė prastesnė. Specialistai mano, kad išaugintų atšiauriam klimate gyvulių oda labiau tinkama nešioti mūsų klimato sąlygomis ir ilgiau tarnauja.





Meninis odos apdirbimas


Tai kas šiuo metu vadinama meniniu odos apdirbimu atsirado kartu su civilizacija. Kiekviena tauta savaip naudojo odas ir puošė gaminius. Europoje kartu su knygų spausdinimu atsirado ir odos įspaudimo technika, damų rankinukus ir diržus siuvinėdavo ir puošė aplikacijomis. Šiaurėje odą puošė kailiais, o Rytuose dengė auksu.
Odos įspaudimas – tai įvairių piešinių ir raštų įspaudimas į odą, naudojant mechaninius presus ir įvairius įkaitintus metalinius spaudus.
Perforacija (išpjaustymas) – tai pats seniausias būdas,kai odoje išpjaustomi įvairūs ornamentai. Naudojama juvelyriniuose dirbiniuose, pano.
Pynimas – tai keleto odos juostelių sujungimas. Juvelyrikoje makrame pinti dirbiniai arba naudojama kartu su perforacija drabužių, avalynės, rankinių apdailai.
Pirografija (išdeginimas) – išdeginami įvairūs ornamentai ir piešiniai su specialiu įrankiu arba vario spaudais ant kietos odos. Naudojama su kitomis technikomis papuošalų, suvenyrų, pano gamyboje.
Graviravimas (raižymas) – kietos odos paviršius išraižomas, o po to išraižyti grioveliai užpildomi akriliniais dažais.
Aplikacija – odos gabalėlių prisiuvimas arba klijavimas ant gaminio. Daugiausia naudojama minkšta oda. Dekoruojami ne tik rūbai, avalynė. Bet ir kuriami paveikslų pano, dekoruojami buteliai ir suvenyrai.
Intarsija - (inkrustacija arba mozaika) tai odos gabalėlių klijavimas vienas šalia kito tekstilės ar medinio pagrindo ant iš anksto nupiešto eskizo. Daugiausia naudojama pano, o su kitomis technikomis baldų puošyboje, suvenyrų ir butelių dekoravimui.



Oda šiuo metu labai plačiai naudojama drabužių, avalynės, galanterijos, papuošalų, suvenyrų, mašinų ir baldų apmušalų, suvenyrų, papuošalų gamyboje.
Be natūralios odos gaminamos ir įvairios sintetinės rūšys, kai kurios savo išvaizda, bei savybėmis (elastingumu, minkštumu) beveik nesiskiria nuo natūralios odos.







Šaltiniai: http://m.mokslai.lt, http://ru.wikipedia.org, www.leather-info.ru,
foto iš http://liveinternet.ru, www.fmag.lt, iš e-knygos Е.Черкизова-Кожа.Техника.Приемы.Изделия.

* Platinti bei kitaip publikuoti autorių nuotraukas bei kitą medžiagą be raštiško administracijos sutikimo griežtai draudžiama!

Reklama

Apklausos

Pabandykime išsiaiškinti kuris zodiako ženklas yra meniškiausias. Jūs esate:

Foto konkursas

Arūna

Savaitės nuotrauka

Arūna

Ugnia


Naujienlaiškis

norite visada naujienas sužinoti pirmas?

Klubo statistika

  • Registruotų narių: 20,193
  • Temų forume: 3,016
  • Straipsnių portale: 549
  • Pranešimų forume: 409,646
  • Šiuo metu forume: 0
  • Prekių galerijoje: 7,665
  • Pardavėjų galerijoje: 1,315