Piešimas

Parašė: Perlita 19.02.2010, 23:00

Piešimas, tai menas atvaizduoti egzistuojančius arba įsivaizduojamus įvairių formų daiktus ant lygių paviršių. O nupieštas vaizdas vadinamas piešiniu. Piešinys gali būti kaip pagrindas arba kaip eskizas tapybos darbams. Piešta paleolito ir neolito laikotarpiais, Senovės Egipte, Kinijoje, Graikijoje, Romos Imperijoje, viduramžiais, renesanso, baroko, XX a. ir šiandien. Išradus popierių, dažniausiai piešiama ant jo, rečiau ant pergamento, audinio, kaulo, medžio ar akmens. Ant popieriaus piešiama dažniausiai grafitu arba grafitiniu pieštuku, taip pat juoda kreida (suodžiai sumaišyti su klijais), paprasta kreida, anglimi, pastelėmis, rašalu, tušu ir kt. skystomis priemonėmis su plunksna.

Dažniausiai piešiama su įvairiais pieštukais, naudojamais su mediniu arba plastmasiniu apvalkalu , arba naudojant tik grafitinę šerdį.

Žinomesnės pieštukų rūšys: švino, sidabro, grafitinis, spalvotas, akvarelės, automatiniai.
Viduramžiais dažniausiai buvo naudojami sidabro ir švino pieštukai, šiais laikais - juodi grafitiniai. Grafito pieštuko šerdis gali būti iš gryno vientiso grafito (pirmieji grafitiniai pieštukai ir buvo būtent tokie) arba iš grafito ir molio mišinio. Spalvotų pieštukų šerdelės nudažytos ne grafitu, o spalvotu pigmentu.. Automatinį arba mechaninį pieštuką išrado 1822 m. Sampson Mordon ir Gabriel Riddle. Populiariausi grafito storiai milimetrais : 0.3, 0.5, 0.7, 0.9, 1.1 ir 1.6. XX a. įvairiose srityse pieštukus pakeitė flamasteriai ir tušinukai.

Švino pieštukas – jo sudėtyje švino nebuvo. Jis buvo išrastas 1564 metais, kai Brodvalyje Anglijoje buvo atrastas grafito ( juodosios anglies) telkinys. Grynas grafitas buvo pjaustomas gabalais, o paskui iš tokių gabalų buvo karpomos kvadratinės formos grafito lazdelės. Tokia grafito lazdelė buvo talpinama į iš medžio išdrožtą laikiklį ir taip suformuotas pieštukas. Švininiu buvo vadinamas todėl, kad tuo metu naujai atrastas grafitas buvo pavadintas „juoduoju švinu“, nes tokia medžiaga, kaip grafitas nebuvo žinoma. Taip anglai tapo monopolistais, nes niekur kitur gryno granito nebuvo randama. 1795 prancūzų chemikas N. J. Conte užpatentavo modernų grafito miltelių deginimo kartu su moliu metodą. Priklausomai nuo grafito miltelių ir molio santykio gaudavosi minkštesni ir kietesni pieštukai. Taip atsirado pirmieji grafitiniai pieštukai.





Sidabro pieštukas – tai pieštukas su minkšto sidabro lydinio šerdimi. Duoda pilką spalvą, kuri su laiku tamsėja, įgaudama gražų bronzinį atspalvį. Plačiausiai naudotas Renesanso laikotarpiu. Skirtingai nei švino ar grafito pieštukas, nenutrinamas, todėl laikoma,kad sidabro pieštukais piešia tik meistrai.



Akvareliniai pieštukai, tai pieštukai tirpstantys vandenyje. Su jais nupiešus galima po to išlieti spalvas su vandeniu, piešti sušlapintais vandenyje pieštukais arba ant šlapio popieriaus.



Pieštukais piešė ir garsūs dailininkai Leonardo da Vinci, Michelangelo, Raffaello, Velásquez ir kt.

Piešiama taip pat anglimi. Piešimas anglimi skiriasi nuo piešimo grafitiniu pieštuku, neįmanoma išgauti ryškių plonų linijų, lengvai nusitrina, tačiau galima išgauti šešėlius ir įvairius šviesos tonus . Anglis buvo žinomas dar senovės graikams, kurie iš sudegusių ievos, vynuogių, riešutmedžio šakų gaudavo panašią medžiagą,kurią šiais laikais naudoja dailininkai. Dabartiniu metu angliukai parduodami 13-15 cm ilgio lazdelėmis. Skirstoma į minkštas, vidutines ir kietas anglis. Taip pat būna presuota ir milteliais. Geriausia piešti ant nelygaus šiurkštaus, faktūrinio paviršiaus. Kad piešinius išsaugoti jie apipurškiami specialios sudėties medžiaga.



Taip pat piešyboje naudojamas tušas. Tušas tai skystas juodas dažas, naudojamas tapyboje, braižyboje, piešime. Būna skystas arba lazdelėmis, tirpstančiomis vandenyje. Sudėtinės tušo dalys – vanduo, kazeinas, suodžiai. Tušu piešiama plunksna, daugiausia piešiama karikatūros ir komiksai. Piešiniai tušu piešiami štrichais. Iki XIX a. buvo piešiama žąsies plunksna, o vėliau pradėta piešti metaline. Rytuose buvo naudojamos padarytos iš nendrių plunksnos. Kiniečių ir japonų piešimo technika tušu piešiami paveikslai naudojant teptuką. Taip tušu piešiama gali būti sausu teptuku, tokia technika leidžia išgauti įvairius spalvų tonus.



Dar piešiama naudojant juodą ir baltą kreidas ir spalvotas kreideles, taip pat sausas pastelės lazdeles. Nuo seno susiformavusi tradicija piešti juoda ir balta kreida ir pastile ant spalvoto popieriaus. Taip galima išgauti įvairius spalvų tonus naudojant tik baltą ir juodą kreidas. Juodai – balta piešimo technika sutinkama per visą dailės istoriją. Tokią techniką naudojo Tintoretto, A. Van Dyck, L. Da Vinci. Be baltos ir juodos tradiciškai naudojamos sanginos, sepijos ir bistro spalvos.





Be šių technikų piešime naudojamos ir įvairios kitos technikos. Taip pat įvairios technikos maišomos tarpusavyje.



Medžiaga iš http://lt.wikipedia.org, http://ru.wikipedia.org, www.slovopedia.com, www.savasmenas.lt, http://mkp.emokykla.lt, www.arzinai.lt, iš e-knygos Р.Смит - Настольная книга художника

* Platinti bei kitaip publikuoti autorių nuotraukas bei kitą medžiagą be raštiško administracijos sutikimo griežtai draudžiama!

Reklama

Apklausos

Kas iš brangiųjų metalų labiausiai patinka?

Foto konkursas

Arūna

Savaitės nuotrauka

zapkė

Ugnia

Naujienlaiškis

norite visada naujienas sužinoti pirmas?

Klubo statistika

  • Registruotų narių: 21,223
  • Temų forume: 3,074
  • Straipsnių portale: 553
  • Pranešimų forume: 390,562
  • Šiuo metu forume: 0
  • Prekių galerijoje: 8,310
  • Pardavėjų galerijoje: 1,524