Riešinės

Parašė: pusis 28.03.2010, 22:13

Kukli ir miniatiūrinė Lietuvių tautinio kostiumo detalė – riešinės, šiandien išgyvena tikrą atgimimą. Riešinės, atrodo nedidelis ir paprastas mezginys, tačiau šio rankdarbių žanro meistrių Lietuvoje yra vos keletas. Ką gi reiškia „riešinė, riešinės“? Didžiajame Lietuvių kalbos žodyne yra duotos dvi šių žodžių reikšmės:

1. pirštinė su ilgu raštuotu riešu
2. ant rankos riešo maunamas megztas rankogalis

Lietuvos regionuose riešinės buvo vadinamos įvairiai: Aukštaitijoje - mankietai, apie Biržus - čiurneliai, Dzūkijoje – rankankos, Suvalkijoje – rankaukos, o Žemaitijoje - mankietai. Riešinės buvo skirtos ne tik išeigai: jas nešiojo ir kiekvieną dieną, o ypač šaltuoju metų laiku, dirbant lauko darbus. Marškiniai anuomet buvo siūvami plačiomis rankovėmis ir, kad būtų šilčiau, dėvėdavo riešines, kurios būdavo užmaunamos ant rankovių. Riešinės labai gerai tiko ir vaikams, kurie greitai išaugdavo drabužėlių rankoves. Mūsų prosenelės riešinių nenusimaudavo nei žiemą, nei vasarą.

Etnografų turimomis žiniomis XIX pab. – XX a. pirmoje pusėje vyrų ir moterų nešiotos vilnonės riešinės – tai 7 – 12 cm ilgio rankovėlės, užsimaunamos ant rankų riešų žiemą arba rudenį, mezgamos virbalais, rečiau vąšeliu. Riešinės buvo kasdieninės ir išeiginės, skirtos pasipuošti einant į bažnyčią ar į turgų. Kasdieninės – tai paprastos ir, dažniausiai, vienspalvės, mezgamos iš įvairių siūlų likučių, arba sudalintos skersais ar išilgais dryžiais. Mezginys turėjo būti standus, prigludęs prie riešo.

Visai kitokios šventėms, išeigai skirtos riešinės: jos buvo mezgamos ir kokybiškesnių plonesnių siūlų, papuoštos raštais, karoliukais. Jie sudarydavo įmantriausius ornamentus. Pačios puošniausios buvo mezgamos plokščiuoju mezgimu skersai riešo, dažniausia ripsu (abiejose mezginio pusėse mezgamos visos gerosios akys).

Kiekviename Lietuvos krašte riešinės buvo mezgamos skirtingos, pavyzdžiui: Aukštaitijoje - dažniausiai vienspalvės, mezgamos stulpeliu. Šventadieninės būdavo papuošiamos įmegztų baltų karoliukų raštais. Dzūkių riešinės - gana spalvingos ir puošnios, dažnai viršutinė dalis apnerta kitos spalvos siūlais arba karoliukais. Į išeigines riešines buvo įmezgami gelsvų arba baltų karoliukų raštai. Žemaičių kasdieninės - paprastos, o šventadieninės - ryškesnių spalvų, su baltais karoliukais. Žemaitijai būdingos dviejų spalvų, išilgai arba skersai dryžuotos. Dažniausiai bordinės, žalios, raudonos, juodos spalvos. Etnologų teigimu, žemaitiškos riešinės visada išsiskyrė ne tik sodrių spalvų deriniais, bet ir raštų gausa bei įvairove. Klaipėdos krašte labiausiai mėgtos skersadryžės, įvairių spalvų arba vienspalvės, su karoliukais. Visuomet buvo svarbus mezgėjų racionalumas ir kūrybiškumas, sugebėjimas detales jungti į vieningą ir menišką visumą.

Riešinės - tikri miniatiūriniai meno kūriniai, jų raštai – tradiciniai. Riešinėse naudojami būdingi Lietuvos krašto etnokultūrai ornamentai: geometriniai - trikampėliai, rombai, stilizuoti augaliniai motyvai: šakelės, pumpurai ir dangaus kūnų, pvz.: Saulės – tai kryžiaus formos elementas. Kaip rašė M. Gimbutienė: „Gyvybės jėgą išreiškia visi apskritimo formos ženklai, augalų simboliai, gyvulių, nes jų paskirtis – kovoti ir įveikti mirtį bei visokeriopą blogį.“

Šiaurės šalyse buvo paplitusios iš vilnonių siūlų numegztos riešinės: dar iki šių laikų, kai kurios šalys: Islandija, Grenlandija išsaugojo šitą tradiciją, o Aliaskos eskimai mezga riešines iš avijaučio vilnos ir tebedėvi jas iki šių dienų.

Keičiantis madoms XX amžiaus pirmoje pusėje riešines palaipsniui pakeitė pirštinės su ilgais riešeliais, užmaunamais ant kailinių ar palto rankovių galų; jos taip pat riešinėmis vadintos, siaurėjo rūbų rankovės. Lietuviai taip pat nustojo nešioti riešes. Nykstant etninės kultūros reliktams dalis riešinių negrįžtamai išnyko, kitos pateko į muziejus, tapo etnokultūros paveldo dalimi.

Šiuo metu riešinės – naujas reiškinys, grįžęs į aprangos stilių. Po daugiau nei šimto metų užmaršties, jos vėl naujai atgimsta.

 

Šaltiniai ir literatūra:

S. Bernotienė, Lietuvių liaudies moterų drabužiai XVI a. pab.-XX a. pr. Vilnius, Mintis 1974
Lietuvių liaudies menas/ Drabužiai . Vilnius, Vaga 1974
M. Gimbutienė, Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene. Vilnius, Mintis 1994
I. F. Juškienė, Riešinės.Vilnius, Petro ofsetas 2008
http://www.lkz.lt

Iliustracijos:

S. Bernotienė, Lietuvių liaudies moterų drabužiai XVI a. pab.-XX a. pr. Vilnius, Mintis 1974
Lietuvių liaudies menas/ Drabužiai . Vilnius, Vaga 1974
I. F. Juškienė, Riešinės.Vilnius, Petro ofsetas 2008

 


Riešinė, Dzūkija XIX a. pab. – XX a. pr. (Valstybinis dailės muziejus)


Riešinė, Dzūkija (iliustracija iš knygos: I. F. Juškienė, Riešinės.Vilnius, Petro ofsetas 2008)


Riešinė, Dzūkija XIX a. pab. – XX a. pr. (Valstybinis dailės muziejus)


Riešinės, Dzūkija XIX a. pab. – XX a. pr. (Valstybinis dailės muziejus)


Aukštaitija (iliustracija iš knygos: I. F. Juškienė, Riešinės.Vilnius, Petro ofsetas 2008)


Suvalkija (iliustracija iš knygos: I. F. Juškienė, Riešinės.Vilnius, Petro ofsetas 2008)


Žemaitija XIX a. pab. – XX a. pr. (Valstybinis dailės muziejus)


Žemaitija (iliustracija iš knygos: I. F. Juškienė, Riešinės.Vilnius, Petro ofsetas 2008)

* Platinti bei kitaip publikuoti autorių nuotraukas bei kitą medžiagą be raštiško administracijos sutikimo griežtai draudžiama!

Komentarai

rolanda @ 25.10.2010, 16:10

LABAI GRAZIOS

Renata 30 @ 21.12.2010, 19:48

LABAI GRAZU

Reklama

Apklausos

Kas iš brangiųjų metalų labiausiai patinka?

Foto konkursas

Arūna

Savaitės nuotrauka

zapkė

Ugnia

Naujienlaiškis

norite visada naujienas sužinoti pirmas?

Klubo statistika

  • Registruotų narių: 21,204
  • Temų forume: 3,066
  • Straipsnių portale: 553
  • Pranešimų forume: 390,513
  • Šiuo metu forume: 0
  • Prekių galerijoje: 8,300
  • Pardavėjų galerijoje: 1,523