Skiautiniai (Quilt, patchwork)

Parašė: pusis 18.03.2010, 00:00

Skiautiniai. Prieš keletą metų lietuvių kalboje šio žodžio tiesiog nebuvo, buvo gražiai sudurstytos močiutės lovatiesės ar mamos „mergautiniai“ sieniniai kilimėliai. Skiautiniai yra ir Lietuvoje, tačiau ne tokie populiarūs, kaip daugelyje šalių.


 

M. Ptak (Lenkija) „Napoleono sapnas“ 1996. Dydis 140x140, šilkas; autorinė technika

 

Žodžio reikšmė. Skiautinys-tai naujadaras, kurį pasiūlė mūsų kalbininkai. Jis reiškia iš medžiagos gabalėlių sukurtą rankdarbį, siuvimą iš audinių ar medžiagų skiautelių. Anglų kalboje toks darbas siejamas su žodeliu „daigstyti“ (patchwork, quilt). Lotyniškai „culcita“ - tai reikštų pagalvių, antklodžių prikimšimą, kadangi ši procedūra būdinga skiautinių gamyboje.  

Istorija. Skiautinių menas atėjo iš gilios senovės. Istoriniai šaltiniai teigia, kad net mums žinomos Egipto faraonų skulptūrėlės, išdrožtos iš dramblio kaulo, pavaizduotos su skiautinių apsiaustais. Apie skiautinius žinojo kinai. Kryžiuočiai, traukdami į kovas į Rytus ar Vakarus, po sunkiais šarvais užsivilkdavo kimštus ir dygsniuotus drabužius. Skiautinių pėdsakai veda ir į senovės Persiją, Graikiją, Romą. Viduramžiais, atsiradus margintoms medžiagoms, iš jų skiautelių pradėti komponuoti raštai, susiūti iš įvairiausių geometrinių formų. Anglijoje, prieš ištekėdama, mergina turėdavo pasiūti vienuolika lovos antklodžių, o dvyliktąją, kimštinę, pati gaudavo dovanų iš jaunikio šeimos. Skiaučių antklodėje būdavo „įamžinami“ būsimos šeimos simboliai: jūreivio, mokytojo ar žemdirbio. Skiautiniai nebuvo vien prasčiokų užsiėmimas: žinoma, kad Škotijos karalienė Marija Stiuart, valdovė, įkalinta kovoje dėl sosto, kalėjime siuvo skiautines lovatieses. XV-XVI a. skiautinių technika išplito Indijoje, ypač gaminant visame pasaulyje žinomus Kašmiro šalius. Atskirai išausti įvairių formų audinių gabaliukai buvo sujungiami į vieną gaminį. Labiausiai skiautiniai suklestėjo Amerikoje, kur naujųjų gyventojų - kolonistų žmonos (daugiausia britės ir olandės) atsivežė būtiniausius apyvokos daiktus ir kimštinių bei skiaučių siuvimo supratimą. Sunkiomis kolonistų gyvenimo sąlygomis ši siuvimo technologija leido pasisiūti šiltus apdarus, panaudojant senus drabužius, ir pasitelkus fantaziją sukurti visiškai naują daiktą, reikalingą buityje. Amerikoje skiaučių menas yra labiau išvystytas nei Europoje: vos ne kiekviename mieste veikia moterų susibūrimai-skiautininkių gildijos, organizuojamos pasaulinės meno parodos, kursai visoms norinčioms išmokti šio meno paslapčių. Europoje skiautiniai populiarūs tapo tik per pastarąjį dešimtmetį. Norvegija, Vokietija, Olandija, Prancūzija – tai šalys, kuriose ši meno šaka labiausiai klesti.  

Skiautiniai Lietuvoje. Anksčiau dažnoje Lietuvos sodyboje galima buvo pamatyti ne tik austinių, bet ir iš skiautinių pasiūtų užtiesalų, užvalkalų. Kartu su janamarte į naujus namus kraičio skrynioje atkeliaudavo ir rankdarbiai, o anyta išmokydavo savo meno gudrybių. Tačiau tai, deja, liko praeityje ir moterų senųjų darbų galima surasti tik muziejuose. Lietuvoje skiautiniai žinomi jau kelis šimtus metų. Etnografiniame muziejuje saugomi du XX a. pradžios skiautininiai kilimėliai. Šiuo metu skiaučių meno atgimimas jaučiasi ir Lietuvoje, nors skiautiniai pas mus dar nėra tokie populiarūs, kaip Vakarų Europoje ar, juolab, Amerikoje. Lietuvoje tik pavienių darbštuolių pastangomis ugdomos naujos tradicijos ir steigiami klubai, kuriuose moterys dalijasi vienos su kitomis savo patyrimu ir sukauptomis žiniomis.

Skiautinio siuvimas. Tai kūrybinis procesas, teikiantis daug džiaugsmo, bet tuo pačiu reikalaujantis ir kantrybės, ir kruopštumo. Savo sudėtingumu jis neatsilieka nuo dailės kūrinių (tapybos, vitražo, tekstilės). Skiautinių technika - geometrinių formų menas, kuris yra tampriai susijęs su tekstile. Skiautinio siuvimas – labai kruopštus darbas, jam reikia ir meninio supratimo, todėl ne kiekviena kūrėja gali ryžtis prasmingam, tačiau ilgam ir nelengvam darbui. Lietuvoje skiautinys sukuriamas viską atliekant rankomis, gi Europos valstybėse ir JAV piešinio kontūrui kurti pasitelkiami kompiuteriai. Kartais vieno skiautinio kūrimas tęsiasi kelis mėnesius.

Skiautinio gamybos technologija apibūdinama kaip dekoratyvaus gaminio siuvimas iš įvairaus dydžio ir geometrinių formų audinio skiautelių. Tikras skiautinys sudarytas iš trijų sluoksnių: viršutinio, tarpinio ir apatinio. Viršutinis sluoksnis – tai pagrindinis, dekoratyvinis. Jį sudaro įvairūs ornamentai, susiūti iš mažų skiautelių, kurios skiriasi spalva, dydžiu ir forma. Vidurinį arba tarpinį sluoksnį sudaro šiltinamoji medžiaga, suteikianti skiautiniui putlumo, minkštumo, mažinanti jo šilumos laidumą. Nuo viduriniojo sluoksnio priklauso skiautinio lengvumas, patvarumas. Trečias, apatinis sluoksnis atlieka pamušalo vaidmenį, todėl jam perenkamas audinys, kuris yra praktiškesnis, greitai neišsitepa. Visi trys sluoksniai sudedami vienas ant kito ir sudygsniuojami. Dygsniavimas gali būti atliekamas neryškiai, rašto linijomis arba dekoratyviai, sukuriant raštą. Gaminys, laikomas užbaigtu po to, kai dailiai apsiūnami skiautinio kraštai.

Irankiai ir priemonės. Trumpai susipažinkime su įrankiais, kuriuos naudoja patyrusios skiautininkės – tai siuvamoji mašina, darbo vieta (stalas ir kėdė), laidynė ir lyginimo lenta. Be šių, reikalingi įvairūs plastmasiniai, metaliniai įvairių formų lekalai, o taip pat liniuotės ir kampainiai, plastmasinė pjaustymo lentelė ir ratukiniai peiliai. Neapsieinama be siuvėjų žirklių, bespalvių kreidelių, smeigtukų ir adatų, o taip pat medžiaginių rulečių ir bičių vaško arba parafino. Reikalingi ir svareliai, skiautiniui prie kieto pagrindo prispausti. Skiautininkės profesionalės naudoja specialius rėmus, prie kurių tvirtinamas būsimas rankdarbis.


Specialus rėmas, prie kurio yra tvirtinamas skiautinis



Skiautėms galima panaudoti senus, tčiau neišblukusius drabužius, patalynę. Tačiau visų medžiagų storis turi būti vienodas. Skiautiniams siūti tinka įvairūs audiniai: medvilniniai, lininiai, vilnoniai ir šilkiniai. Naudojamas trikotažas, aksomas, tiulis ir oda. Senieji skiautiniai buvo siuvami baltais siūlais, kadangi jie tvirti, nes nedažyti.

Skiautinių technikos. Yra gausybė tradicinių skiautinių technikos būdų, jie visiems žinomi ir nurodomi eksponuojamuose darbuose, mokymo vadovėliuose ir pan. Straipsnyje pateikti populiariausios skiautinių technikos, kurias naudoja mūsų moterys.


Skiautinių technikos



Pas mus paplitęs ir paskutinis, paveikslėlyje nurodytas „creizi“ (crazy) būdas. Tai toks skiautinis, kurio kūrimo rezultatas nenuspėjamas, nes čia nėra išankstinės skiaučių siuvimo tvarkos. Skiautės karpomos jau pradėjus darbą pagal esamą situaciją. Šis būdas tinka pradedantiesiems skiautininkams.

Pastaruoju metu skiautiniai vis labiau populiarėja Lietuvoje: kuriasi nauji klubai, vis daugiau moterų susižavi skiautiniu menu. Be galo malonu savo rankų darbo kūrinėliais papuošti namus, artimuosius, padovanoti kažką mielo draugams. Todėl siūkime ir džiuginkime visus savo kūriniais.

Literatūra ir šaltiniai:
Baltijos jūros šalių skiautinių paroda, Vilnius 1998
Goda Janonytė-Jankauskienė. Skiautelė, skiautinėlis, skiautinys, Jonava 2003
Джудит Бейкер Мoитанo. Crazy квилт, Ниoлa – Преcc 2007
Lynn B. Mayne. "Fabric games", Boston 1978
American Patchwork Quilt Designs, Tokyo 1987
Žurnalai: Rankdarbių albumas Nr. 39, „Skiautinių menas ir kryželiu siuvinėti paveikslai“, Tautodailė 2006

...ar žinote, kad:

... Lietuvoje aplikacijos meno pradžią liudija muziejaus fonduose saugoma XVI a. pr. sukurta Trakų vaivadijos vėliava. Galima teigti, kad mūsų krašte tuo metu jau buvo žinoma ir skiautinių technika.
...Kauno paveikslų galerijoje eksponuojamas vienintelis skiautininis dirbinys - užtiesalas, jį sukurė Piliorytė (1835-1872 m.m.)
...Vilniaus skiautininkių klubas " Skiautinukė": įsikūrė 2003 m. balandžio mėn.
...Kauno skiautininkių klubas „Skiaučių menas“ gyvuoja nuo 1995 m. lapkričio mėn.
... žymiausios Lietuvos skiautininkės: Aldona Tamonytė ir Gražina Kriaunevičienė, Laima Kygaitė, Onutė Kujelienė.



E. Gjone (Norvegija) „Iš tamsos į šviesą“, 1994.Dydis 105x94, medvilnė; siuvimas ir daigstymas mašina


Vika (Rusija) “ Šviesa ir šešėlis“, 1995. Dydis 150x210, šilkas; siuvimas ir daigstymas mašina


V. Abromavičienė „Vakaras su skiautiniu“, 2005. Dydis 100x105, medvilnė, oda, vilnoniai siūlai


„Crazy“ technika: širdutės


Biserio ir „crazy“ sintezė


Kur galima pritaikyti skiautinius: ir suaugusiems...


...ir kūdikėliams.

* Platinti bei kitaip publikuoti autorių nuotraukas bei kitą medžiagą be raštiško administracijos sutikimo griežtai draudžiama!

Reklama

Apklausos

Kas iš brangiųjų metalų labiausiai patinka?

Foto konkursas

Arūna

Savaitės nuotrauka

zapkė

Ugnia

Naujienlaiškis

norite visada naujienas sužinoti pirmas?

Klubo statistika

  • Registruotų narių: 21,148
  • Temų forume: 3,057
  • Straipsnių portale: 553
  • Pranešimų forume: 390,416
  • Šiuo metu forume: 0
  • Prekių galerijoje: 8,286
  • Pardavėjų galerijoje: 1,519